2022 gegužės 29 d. sekmadienis, 11:08
Reklama  |  facebook

Ovidijus Jankauskas: medžiui nėra neįveikiamų formų

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-04-22 07:30
Kas bendro tarp alaus ir medžio? Iš pirmo žvilgsnio, rodos, nieko, gal tik tiek, kad jei moki suvaldyti ir vesti į priekį alaus gamyklą, didelė tikimybė, kad mokėsi koordinuoti ir medinių klijuotų konstrukcijų gamybą. Matyt, ne vienas norėtų išgirsti istoriją apie įmonės savininką, kurio valdoma bendrovė krizės metais apyvartą padidino daugiau kaip 100 procentų. Gal tai – kantrybė ir užsispyrimas siekti savo tikslo? O gal sveika rizika ir avantiūrizmas? Bet kokiu atveju formulė, kurią taiko bendrovės „Jūrės medis“ savininkai, yra sėkminga – lietuviškoje įmonėje gaminamos klijuotos medinės konstrukcijos keliauja į tolimiausius ir egzotiškiausius pasaulio kampelius.
nuotrauka
Ovidijus Jankauskas, UAB „Jūrės medis“ valdybos pirmininkas. Asm. archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Jūrės medis UAB,
Pirmasis Nepriklausomybės alus buvo tramplinas į verslo pasaulį

„Kelias iki šio verslo nebuvo painus ar kažkuo labai išsiskiriantis, – pokalbį pradeda „Jūrės medžio“ valdybos pirmininkas Ovidijus Jankauskas. – Tuomet Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas buvo pagrindinė mokslo kalvė. Ir baigiau visai ne „medinę“ specialybę – tapau maisto pramonės inžinieriumi-technologu.“

O. Jankauskas buvo paskirtas dirbti į Klaipėdą, į maisto pramonės įmonę, ir ten užsiliko daugiau kaip du dešimtmečius, kol atsirado pirmosios galimybės steigti nuosavą verslą. Tuo iškart ir pasinaudojo – metė darbą valstybinėje įmonėje ir su partneriu įkūrė privačią prekybos įmonę, kurią plėtojo nuo nulio.

„Pradėjome bendrauti su danų „Royal Brewery Group“ ir atstovauti jų interesams Baltijos šalyse. Kartu vykstant tam visam privatizacijos procesui už „taloniukus“ – tik be „berniukų“ priežiūros (juokiasi) – įsigijome vadinamąjį buitinio aptarnavimo kombinatą. Jis gamino baldus. Toks buvo mano pirmasis prisilietimas prie medžio“, – prisimena „Jūrės medžio“ bendrasavininkis.

Kadangi tuo metu viskas, kas užsienietiška, vis dar buvo deficitas, daniškas „Faxe“ alus sparčiai skynėsi kelią į rinką. O. Jankausko kompanija pradėjo jį eksportuoti į kaimynines šalis: Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją. Tuo metu verslo partneriai danai Lietuvoje ėmė dairytis alaus daryklos.

1973-iaisiais statytoje gamykloje įžvelgė potencialą

„Švyturio“ pirkti kažkaip neįkalbėjau – jiems pasirodė per brangu ir gera proga buvo praleista. Danai nupirko Vilniaus „Taurą“. Taip likimas mane nubloškė į Vilnių“, – prisimena pašnekovas.

Netrukus jam teko sujungti savo privačią bendrovę su nauju partnerių pirkiniu ir tapti bendro verslo dalininku. Per trejetą metų įmonė augo: AB „Vilniaus Tauras“ prisijungė „Kalnapilį“ ir tapo „Kalnapilio-Tauro“ grupe.

„Pasijutau, ko gero, daugiau nieko ypatingo šioje grupėje nebegalįs nuveikti. Vėl atgimęs nuosavo verslo alkis, paskatino atsisveikinti su daniškais partneriais ir tapti laisvu verslininku“, – šypsodamasis prisimena pašnekovas.

Prasidėjo naujo verslo idėjų generavimo laikotarpis, o rinkoje kaip tik pasirodė kontrolinis bendrovės „Jūrės medis“ akcijų paketas. Verslininkas pasvarstė, jog prie medžio jau yra šiek tiek „prisilietęs“, kai Klaipėdoje teko valdyti baldų gamybos fabriką.

„Jūrės medžio“ gaminamos unikalios konstrukcijos turėjo savo žavesio, nors gamykla buvo techniškai sena, įrengimai – sudėvėti, bet žmonės ir jų patirtis – stiprūs. Įmonė buvo statyta 1973 m., įrengimai – irgi tų pačių metų „gimimo“. Surizikavau kartu su savo partneriu Donatu Veinšreideriu“, – lemtingą sprendimą prisimena O. Jankauskas. Šiuo metu verslininkas svarsto, jog tada, prieš gerą 10 metų, buvo priimtas rizikingas, gal net šiek tiek avantiūristinis, bet pasvertas sprendimas.


Šiuo metu gamykloje gaminamos konstrukcijos. Bendrovės „Jūrės medis“ nuotr.

Nors bendrovė atrodė perspektyvi, teko skolintis iš banko trūkstamą dalį lėšų išpirkti akcijoms, be to, iškart buvo matyti, jog reikės ir nemenkų investicijų techniškai „perginkluoti“ gamyklą.

Investicijos krizės metu


2008 m. buvo pradėta įmonės modernizacija, kainavusi 12 mln. eurų.

„Lig šiol dar mokame kreditą bankui, tačiau itin išaugo gamyklos efektyvumas, darbų kokybė. Verslas dabar išsiplėtė iki Japonijos, Pietų Korėjos, Kataro“, – šypsosi O. Jankauskas.

Atkreipkite dėmesį – didžiulė investicija į gamyklos įrengimus padaryta būtent tais metais, kurie statybos sektoriui buvo perrišti juodu kaspinu. Pats krizės įkarštis, kai bankrutavo daugybė bendrovių. Tad kaip „Jūrės medžiui“ pavyko iš skęstančio statybų laivo išsikapanoti?

„Išsiskyrėme tuo, jog eksportavome apie 80 proc. produkcijos ir nebuvome labai glaudžiai susiję su Lietuvos ekonomika ar statybų sektoriumi. Mūsų krizė praktiškai nepalietė“, – prisipažino „Jūrės medžio“ valdybos pirmininkas.

Pašnekovas prisimena, jog gamykla dirbo vos pastačius įrengimus – praktiškai, viduryje remonto aikštelės, išgriautomis sienomis. Tuo metu, kai Lietuvos statybininkai alko darbų, „Jūrės medis“ skubėjo įvykdyti visus užsakymus ir išsiųsti savo gaminius į užsienį: Vokietiją, Skandinaviją, Ispaniją. 2009 m. bendrovės apyvarta augo apie 150 procentų.

Lietuvos specifika: ne geriau, bet pigiau

„Jau tokia mūsų produkto specifika – Lietuvoje jis tik dabar pradeda populiarėti. Nes mūsų šalyje egzistuoja ydinga praktika: ne geriau, bet pigiau. Tokia pat ji – ir viešuosiuose pirkimuose. Statybininkas žiūri, kad klijuota mediena brangesnė. Tai geriau dėti paprastą medį. Vėliau jis išsiklaipo, na, bet iš pradžių atrodo, kad bus pigiau“, – apie tai, kaip kolegos renkasi statybines medžiagas, pasakojo O. Jankauskas.

Vis tik jis pripažįsta – šiuo metu Lietuvoje daugėja sudėtingų, netradicinių objektų, o kartu auga ir supratimas, jog geriau investuoti į ilgalaikį, kokybišką gaminį. O. Jankausko teigimu, viskas prasideda nuo architekto.


Bibliotekos Druskininkuose statybos. Bendrovės „Jūrės medis“ nuotr.

Jei šis supranta medienos specifiką ir moka gerai suprojektuoti medines konstrukcijas, „Jūrės medžio“ inžinieriams belieka suskaičiuoti, kad tai, ką nubraižė architektas, būtų tvirta ir patikima. Pašnekovas džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja inovatyvių, ekologiškų ir modernių projektų. „Jūrės medžio“ gamykloje pagamintos konstrukcijos panaudotos statant „Vichy“ ir Druskininkų vandens parkus, Šiaulių areną, daug pramoninių ir sporto objektų, tiltų, bažnyčių. Klijuotas medines konstrukcijas įspūdingų automobių tiltų gamybai bendrovė jau senokai tiekia ir į Norvegiją.

O. Jankauskas prisimena, jog įmonė „Jūrės medis“ buvo nukreipta į užsienio rinkas, jau tuomet, kai jis su partneriu bendrovę įsigijo. Tuomet didžiąją dalį produkcijos bendrovė eksportavo į Vokietiją. Naujieji savininkai iš karto nusprendė diversifikuoti eksportą – ieškoti naujų rinkų.

Svarbiausia – partnerių požiūris į ekologiją

Dabartinės šalys, perkančios Lietuvoje gaminamas medines konstrukcijas, – nuo Japonijos iki Kataro, nuo Ukrainos iki Skandinavijos. Ar skiriasi šiose šalyse gyvenančių užsakovų poreikiai bei reikalavimai gaminio kokybei?

„Dabar viskas lyg ir susivienodino – įsigaliojo bendri Europos standartai. O anksčiau, gaminant danams, reikėjo gauti sertifikatus pas danus, ukrainiečiams – pas ukrainiečius. Dabar turime tą vieną, Europoje pripažįstamą sertifikatą“, – sakė O. Jankauskas.

Jis prisimena, kaip pavyko laimėti konkursą prieš šiaurės gigantą – tokias pat medines konstrukcijas gaminančią kompaniją „Molven“. Beje, ši bendrovė kažkada buvo buvusi ir „Jūrės medžio“ akcininke.

„Konkursą laimėjome, nors užsakovas buvo už Norvegijos kelius atsakinga ministerija (vyko konkursas dėl automobilių tilto statybų, – red. past.), mes buvome nauji potencialūs partneriai, o bendrovė „Molven“ greičiausiai nieko gero apie mus, kaip apie konkurentus, nepasakė“,– prisiminė pašnekovas. Į Lietuvą atvyko gausi Norvegijos delegacija ir pirmieji jų veiksmai pademonstravo, jog gali svetingiausiai šypsotis ir demonstruoti moderniausius įrengimus – šios šalies užsakovams rūpi visai kiti dalykai.

„Norvegų delegacija atvyko patikrinti, ar mes tikrai galime pastatyti tokius projektus. Pirmas dalykas, ką jie padarė išlipę iš autobuso: sukišo nosis į šiukšliadėžes, pažiūrėti, ar rūšiuojame šiukšles“, – atskleidė O. Jankauskas.

Nesvarbu, ar gaminate sudėtingiausias konstrukcijas statyboms, ar segtukus plaukams – norvegų užsakovo nesužavėsite, jei nesate „žalia“ įmonė, galvojanti apie aplinkosaugą ir tvarią veiklą. Tokią pamoką „Jūrės medis“ išmoko po norvegų vizito, nors svečiai neturėjo jokių priekaištų gamyklos darbo organizavimui ar čia vykdomiems procesams.

„Mediena laikoma atsinaujinančiu ištekliu, ekologiška žaliava. Kiek beužtruktų, juk nukirstas medis – atauga“, – paaiškino O. Jankauskas. Jo teigimu, lygiai tiek pat, kiek ir produkto kokybė, užsienio partneriams aktualu, ar panaudojamos medienos atliekos, kur pilamos klijų atliekos, kokie klijai naudojami medžio masyvams suklijuoti.


Viešbutis Klaipėdoje, pastatytas naudojant bendrovės medžio konstrukcijas. Bendrovės „Jūrės medis“ nuotr.

Į Katarą keliauja ir konstrukcijos, ir brigada

Knieti pasiteirauti apie vieną iš Lietuvos statybos verslo skaudulių: ar norvegų viešuosiuose konkursuose tokia pat svarbi žemiausia kaina?
„Norvegijos konkursuose svarbūs darbų atlikimo terminai, projektavimo galimybės, kompanijos „žalumas“, dėmesys aplinkosaugai. Kaina atsiduria 3-ioje, 4-oje vietoje. Žinoma, ji taip pat turi įtakos. Mūsų kainos nėra mažesnės už vietinių gamintojų, tačiau esame lankstesni“, – pagrindinį pranašumą įvardijo O. Jankauskas.

Iš pradžių „Jūrės medis“ gamino konstrukcijas pagal norvegų pateiktus projektus. „Paskui, pamatę mūsų darbus, paklausė, ar galime ir suprojektuoti, viską patys suskaičiuoti? Žinoma, galime! Mūsų VGTU specialistai tą ir daro (bendrovė nedideles biuro patalpas turi prie pat VGTU universiteto, – red. past.). Tuo metu montavimo darbuose norvegai turi didelę patirtį ir mūsų pagalbos jiems nebereikia“, – paaiškino pašnekovas.

Užtat katariečiai „Jūrės medžio“ montuotojų pagalbos neatsisako – į šią egzotišką šalį lietuvių brigada vyksta paskui gaminius ir dirba kartu su objektą statančiais statybininkais.

Japonija: ilgi pokalbiai apie orą ir maistą

Kad jau prakalbome apie Katarą, klausiame, kaip pavyko „įkišti koją“ į šią bei Pietų Korėjos ar Japonijos rinkas?
„Tradiciškai – per parodas Dubajuje ir kitose šalyse. Į Japoniją patekome per specialią programą, pavadintą „Europos kelias į Japonijos rinką. Išsiuntėme mano kolegą, Donatą Veinšreiderį, dalyvauti šioje programoje. Jis apie pusę metų kankinosi ir įvairiuose Europos miestuose mokėsi japonų kalbos“, – šypsodamasis prisimena O. Jankauskas.

Vis tik pusmečio „liežuvio laužymo“ nebuvo gana – D. Veinšreideriui teko iškeliauti metus gyventi bei dirbti Japonijoje. O. Jankauskas sako, kad bendraujant su japonais reikia apsišarvuoti kantrybe – jiems reikia ilgo bendravimo „apie orą“, kol pagaliau pereinama prie reikalo. Tekančios saulės šalies gyventojai atkreipia dėmesį, ar atvykai savęs pristatyti kartu su kokia nors asociacija, užsienio ministerijos pakviestas. Jei įsiprašei į parodą vienas pats, japonui bus sunku patikėti bendrovės, kuriai tu atstovauji, patikimumu. Jei vis tik gali pasigirti oficialiu kvietimu – tai dar tik pusė darbo.

Gamybos procesas bendrovėje „Jūrės medis“. „Jūrės medis“  nuotr.

„Ateina prie stendo, matosi – specialistas. Ir kalba apie orą Lietuvoje, maistą, žmones. Tada išeina. Ir jei, neduokdie, būsi nekantrus ir stengsies pakreipti pokalbį apie medį – apsisuks ir daugiau nebegrįš. Ne, ne. Jis ateina kitą dieną ir tada, dar kiek pabendravęs, lyg tarp kitko paklausia apie mūsų gamyklą. Tokia yra japonų bendravimo specifika“, – sako pašnekovas.

Kataro verslo susitikimai – lietuvių kantrybės išbandymas

O. Jankauskas skaičiuoja, jog „žygis“ į Japonijos rinką trunka apie trejus – ketverius metus – ne trumpiau.
„Medį japonai importuoja, bet šiaip jau mes esame jiems per maži. Pagal jų norus turėtume visą gamybą orientuoti į Japoniją. Tiesa, japonai labai vertina tai, kad D.Veinšreideris su jais bendrauja japonų kalba“, – atskleidė „Jūrės medžio“ valdybos pirmininkas.

Kiti verslininkai galbūt nertų į naujųjų partnerių glėbį. Tačiau šios bendrovės vadovai, kaip sako investuotojai, „visų kiaušinių į vieną krepšį“ nekrauna. O. Jankauskas suabejoja, ar verta „koncentruotis vienoje rinkoje, kur kartais praeina cunamiai ir kitokio masto sukrėtimai“. Šiuo metu „Jūrės medis“ dažniausiai japonams stato individualius medinius namus.

„Jie atsiunčia mums projektą, kokio namo reikia. Mes pagaminame viską – it „Lego“ detales. Suklijuojame barkodus, kas po ko turėtų būti montuojama. Jie ten, gavę medžiagas, nusiskaito barkodus ir susimontuoja“, – bendradarbiavimo su šia šalimi būdą atskleidė „Jūrės medžio“ bendrasavininkis.

Tuo metu Katare lietuviams patikėta pagaminti naujojo, saloje prie Dohos, buvusioje dykumos teritorijoje statomo sveikatingumo centro laikančias stogo konstrukcijas.

„Egzotikos ten turėjo ir mūsų inžinieriai, ir darbininkai, – šypsodamasis nutęsia O. Jankauskas. – Ką reikia suprasti dirbant arabų pasaulyje? Jie mano, jog nenaudoja tavo laiko. Tai reiškia, jog jeigu susitari susitikti 12 val., o partneris atvažiavo 16 val. po pietų, tai nereiškia, kad jis tau sugadino dieną. Ne. Tu tiesiog turėjai laisvo laiko. O jis atvažiavo kada galėjo. „12 valandą“ reiškia, kad susitikimas geriausiu atveju įvyks tą pačią dieną.“

O. Jankauskas pateikė dar vieną pavyzdį iš darbo Katare. „Jūrės medžio“ darbuotojai į salą, kurioje statomas sveikatingumo centras, išvyko užsakovų paraginti, nes pamatai turėjo būti pabaigti po dviejų savaičių. Vis tik nuvykus paaiškėjo, jog objekto pamatams iki užbaigimo – dar labai toli. 


Prekybos centro „Justluka“ interjeras. „Jūrės medis“  nuotr.

„Svarbiausia, kad negali ant jų pykti. Jie to nesupras, nes nesijaučia kalti. Visiška priešingybė – Skandinavija, Vokietija. Jei Skandinavijoje pavėluosi atvykti ar atvežti medžiagas 15 minučių, manyk, kad užsakymas nuplaukė. Vokietis, pavyzdžiui, parašo: „Konstrukcijas į objektą prašome atvežti 15 val. 42 min.“ Štai toks skirtumas tarp dviejų pasaulių“, – juokiasi O. Jankauskas.

Rinka auga, konkurentų – sparčiai daugėja

Žvelgdamas į ateitį, „Jūrės medžio“ bendrasavininkis tikisi dar labiau padidinti gamybinį pajėgumą, plėtoti naujus, inovatyvius produktus, plėsti medinių sienojų, skirtų individualiems namams statyti, gamybą. Planuose – ir papildomi priestatai prie esamos gamyklos Kazlų Rūdoje.

„Medienos rinka apskritai yra auganti. Tai susiję su tuo, kad siekiama naudoti atsinaujinančias statybines medžiagas. Nors mediena turi ir kitų privalumų: ji kur kas saugesnė kilus gaisrui. Skamba keistai? Iš tiesų mediena 3–4 kartus ilgiau išsilaiko, nelūžta, negriūna, nesilydo, priešingai nei metalinės konstrukcijos“, – pabrėžė O. Jankauskas. Ar medžio konstrukcijos gali būti patvaresnės už metalo?

„Jeigu viskas teisingai suprojektuota, nepadaryta klaidų, kurios leistų kažkur kauptis drėgmei – medžio konstrukcijų eksploatacija yra kur kas pigesnė ir paprastesnė. Metalą kas keleri metai reikia padengti specialia priešgaisrine medžiaga, kad jis apie 40 minučių atlaikytų atvirą ugnį ir neužgriūtų iš pastato bebėgančių žmonių. Tuo metu medžiui tokių dalykų nereikia – pakanka užpurkšti „Antipirenu“, kad paviršiumi neplistų liepsna. Ir jis atlaiko 3–4 kartus ilgiau nei metalo konstrukcijos“, – dar kartą patvirtina jis.

Medinės stogo konstrukcijos už metalą pranašesnės aplinkoje, kur daug drėgmės, šalčio, todėl rekomenduojamos vidaus baseinams, trąšų sandėliuose ir kt. Ar auganti medienos rinka, reiškia, jog „grįžtame į gamtą“? Nusigręžiame nuo sovietmečiu garbinto betono ir gelžbetonio?

„Apskritai mums reikėtų daugiau iniciatyvos rodyti bendraujant su architektais, o ypač – su jaunais. Būtent Lietuvoje medinių pastatų projektuojama gerokai mažiau ir mažiau yra architektų, suprantančių medienos privalumus. Štai VGTU yra medienos konstrukcijų katedra, Kauno technologijos universitetas ruošia specialistus. Taigi rinka auga, tačiau kartu auga ir mūsų konkurentai. Žinote, kaip Kėdainiuose, jei vienam ūkininkui pasisekė su agurkais, dabar visi Kėdainiai agurkus augina“, – juokėsi O. Jankauskas.

Baltijos šalyse 2004 m. „Jūrės medis“ buvo bene vienintelė gamykla, galinti gaminti klijuoto medžio konstrukcijas. Dabar tuo pačiu jau sukruto užsiimti kaimynai lenkai, baltarusiai – iškilo bent 5 tokio pat pobūdžio gamyklos.

Kuo išsiskirs „Lidl“?


„Be gaminių individualiems namams ir sudėtingiems objektams, dar yra trečia sritis: standartinės tiesios klijuotos sijos, kurios Lietuvoje vis dar naudojamos gana retai. Manoma, jog iš gelžbetonio – paprasčiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jis tikino, kad klijuota sija, įmontuota stogo konstrukcijose, ilgainiui nei yra, nei deformuojasi, nei pajuda iš savo vietos. Tačiau, reikia pripažinti, ji – brangesnė.

Žirgyno stogo. „Jūrės medis“  nuotr.

„95 proc. tokių sijų eksportuojame į Vokietiją, Skandinaviją. Jie tikrai, kur tik gali, naudoja klijuotą medieną. Mūsų projektai varijuoja nuo karvidžių iki vandens parkų, nuo paprastų sandėlių iki automobilių tiltų“, – sakė O. Jankauskas.

Pašnekovas priduria, kad medinių gaminių naudojimas auga ir Lietuvoje, tačiau lėčiau, nei auga jo vadovaujamos bendrovės apyvarta. Eksportuojami gaminiai sudaro vis didesnę jos dalį. O. Jankauskas atskleidė, jog lietuviškus stereotipus sulaužė „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos centrai – į Lietuvą įžengusio naujo prekybos tinklo bei naujų „Norfa“ parduotuvių stogo konstrukcijos renčiamos iš klijuotos medienos.

„Šie užsakovai – šiuolaikiškai mąstantys, todėl supranta medienos privalumus. „Lidl“ – vokiečiai, tai jie tradiciškai stogams renkasi medienos konstrukcijas“, – tokį pasirinkimą įvertino pašnekovas.

Klijuotos medienos konstrukcijos panaudotos ir statant tokius gigantiškus pastatus kaip Kauno „Mega“, Šiaulių arena, Kauno „Žalgirio“ arena (architektas V. Miliūnas), taip pat – žirgyną Vaizgakiemyje ir futbolo stadioną Švedijoje bei Marijampolėje.

Klijai – iš medžiagos, naudotos vaikų pieno mišiniams

Teiraujamės, kaip apdirbamos medžio konstrukcijos? O. Jankauskas teigia, jog čia jau viskas priklauso nuo užsakovo – jei šis nori matyti atvirą medžio raštą, mediena padengiama tik ugnies plitimą stabdančia medžiaga.

„Arenose ir sporto salėse dėl akustinių ir šviesos efektų medines konstrukcijas kartais nudažome. Čia jau viskas priklauso nuo architekto. Vis dėlto su medžiu ir statybininkams dirbti paprasčiau, ir pastato šeimininkui jį eksploatuoti“, – sako pašnekovas.

Ar daug gamybinių procesų pasikeitė per tuos metus, kai jis veda „Jūrės medį“ į priekį?

„Iš tiesų technologijos keičiasi. Svarbiausia, kad mediena neatsiklijuotų atviroje aplinkoje, kur būna ir šlapia, ir sausa. Anksčiau tie klijai, kurie buvo naudojami konstrukcijoms klijuoti, į aplinką išskirdavo kenksmingas chemines medžiagas. Dabar naudojame visiškai ekologiškus klijus. Tyrimai parodė, jog jie neišskiria jokių kenksmingų medžiagų: klijuotas medis aplinkai turi tokį pat poveikį, kaip ir paprasta medžio lenta. Šių klijų pagrindas – melaminas. Pamenate, kažkada Kinijoje kilo didžiulis skandalas, kai melaminą maišė į vaikams skirtus pieno miltelius?“ – sako O. Jankauskas.

Skeptikams jis pasiryžęs parodyti mokslinių eksperimentų duomenis – minėti klijai į aplinką ir patalpas neskleidžia kenksmingų emisijų.

„Kai atsirado šie nauji klijai, mus kas tris mėnesius tikrina ekspertai iš Štutgarto (Vokietija). Atlieka įvairiausius atsiklijavimo, laužimo bandymus, kitu atveju – nepratęstų sertifikato“, – sakė pašnekovas.
Daugiausia specialistų – iš Kazlų Rūdos ir Kauno

„Jūrės medžio“ gamykloje daugiausia dirba Kazlų Rūdos bei aplinkinių kaimelių gyventojai. O. Jankauskas sako, jog darbuotojai keičiasi retai: savininkai deda pastangas, kad pastarieji „nebėgiotų“.

„Buvo mada išvažiuoti už jūrų marių, patyrėme darbuotojų „nutekėjimą“, – sako bendrovės valdybos pirmininkas. – Tačiau vėliau dalis iš jų grįžo. O Kazlų Rūda tradiciškai yra medžio perdirbimo pramonės oazė. „Girių bizonas“, „Juodeliai“, – gausu kitų gamyklų ir lentpjūvių aplink. Todėl čia visuomet buvo specialistų, suprantančių apie medieną. Kita vertus, inžinerinis-technologinis personalas pas mus daugiausia atvyksta iš Kauno.“

„Jūrės medžio“ darbuotojams tenka pakeliauti po užsienio šalis (kartais ir itin egzotiškas).

Szymany oro uostas. „Jūrės medis“  nuotr.

„Į komandiruotes jie vyksta noriai. Visų pirma tai – papildomas uždarbis. Antra, į tokias šalis, kaip Kataras, tiesiog įdomu nuvykti. Ten, pavyzdžiui, penktadienis ir šeštadienis yra nedarbo dienos. Sekmadienis – pirmoji darbo savaitės diena. Katare darbavomės saloje „Banana Island“, taigi laisvu laiku mūsų darbuotojai persikeldavo į žemyną, lankė ekskursijas“, – sakė pašnekovas.   

Mediena – ir švediška, ir sibirietiška

Iš kur „Jūrės medis“ perka žaliavą?

„Kadangi gaminame laikančias konstrukcijas, mediena turi būti tam tikros tvirtumo klasės. O medžio tvirtumas priklauso nuo vietovės, kur jis auga. Pavyzdžiui, mūsų klimato krašte jis yra minkštesnis ir ne visoms konstrukcijoms tinkamas. Perkame medieną iš Švedijos, atsivežame iš šiaurinių Rusijos rajonų. Naudojame sibirinį maumedį, kuris Lietuvoje apskritai neauga. Tačiau namams statyti tinka ir lietuviška mediena, nes tvirtumo reikalavimai nėra tokie aukšti“, – sakė O. Jankauskas.  

Pašnekovas teigė, kad anksčiau medieną pirkdavo iš Rusijos, nes reikėjo tam tikros tvirtumo klasės. Pasirodo, kad dabar iš Rusijos pirkti medieną – pigiau nei iš Lietuvos! Viskas keičiasi ir žaliavų kainos labai svyruoja.

„Tačiau iš japonų išmokome savotiško pastovumo principo – nesiblaškyti. Ypač dėl kelių euro centų. Lietuvos medienos žaliavos kainos taip pat svyruoja, bet patikimų partnerių dėl to neatsisakome. Iš Rusijos ir toliau perkame tik tą medieną, kurios reikia“, – kalbėjo O. Jankauskas.

Visai šios bendrovės perkamai medienai yra suteiktas FSC aplinkosaugos ir tvaraus miškų naudojimo sertifikatas.

„Medžiui nėra neįveikiamų formų“

Tokie projektai, kaip Marijampolės futbolo maniežas, „Mega“, „Vichy“ ir Druskininkų vandens parkai bendrovės darbuotojams yra šioks toks iššūkis – teisingai pagal brėžinius suklijuoti 40 metrų ir ilgesnes bei 2,2 metro aukščio vientisas lenktas sijas – rimtas uždavinys. Juolab kad per visą jų ilgį leidžiama vos 2–4 milimetrų paklaida. O. Jankauskas atskleidžia, jog, „užuodę“ jiems įdomų projektą, jo įmonės atstovai pirmiausia galimybę panaudoti klijuoto medžio konstrukcijas pristato šio pastato užsakovui.

„Jei spaudoje ar internete atrandame tik projektavimo konkursą, tada viskas priklauso nuo architekto, kuris jį laimi. Dabar jau gana daug su tokiomis konstrukcijomis įrengtų prekybos centrų, baseinų, teniso kortų, žirgynų. Taigi užsakovai ir architektai vienur kitur gyvai pamato, kaip tos konstrukcijos atrodo ir tai yra savotiška „gyva“ reklama“, – sako pašnekovas ir čia pat priduria, jog architektų vaidmuo populiarinant medines konstrukcijas yra labai svarbus.

„Jūrės medis“ taip pat yra prisidėjęs prie Metelių apžvalgos bokšto (susuktos taurės formos) statybų.

„Gaila, kad Lajų tako užsakovų neįkalbėjome naudoti medį. O saugomose teritorijose apskritai tinka naudoti medį – gamtoje jis ne tik gražiai žiūrisi, bet ir organiškai įsilieja į gamtovaizdį“, – pabrėžė jis. Kaip vieną sudėtingiausių konstrukcijų jis prisimena olandų užsakymą, kuriam reikėjo pagaminti ne tik išlenktą, tačiau ir it propelerį persuktą medienos detalę.

„Tačiau ir tokius dalykus padarome. Medžiui nėra neįveikiamų formų. Na, gal tik atstumai kai kurie. Nors, pavyzdžiui, Marijampolėje 84 metrų pločio futbolo stadionas yra uždengtas medienos konstrukcijomis be papildomų atramų“, – stebino jis.

Meilę medžiui mėgins įskiepyti afrikiečiams­


Paklaustas apie naujus planus, bendrovės valdybos pirmininkas nepamiršta Lietuvos, tačiau prasitaria, jog toliau ieškos naujų rinkų produktams realizuoti.

„Pamažu beldžiamės į Pietų Afriką. Būtent gamybos plėtra ir skatina ieškoti naujų rinkų. Praėjusiais metais dirbome trimis pamainomis, kad spėtume įgyvendinti visus užsakymus. Turėjome minčių ir apie ketvirtą pamainą, t. y. nepertraukiamą darbą ir šeštadienį bei sekmadienį. Plėsdami pajėgumą, be abejo, žengsime į naujas rinkas“, – žadėjo pašnekovas.

O namų rinka – įvairialypė. Lietuvių meilę ar nemeilę medžiui, O, Jankausko manymu, lemia tradicija. Jeigu žmogus stato sau ir vaikams, gal net anūkams, tai rinksis mūrą. O tiems, kuriems svarbi medžio šiluma, rinksis medinį namą. 

Pašnekovas pripažįsta, jog „net ir pusės metro storio“ medinės sienos neatitiks šiuolaikinių gyvenamajam namui keliamų energinio efektyvumo reikalavimų. Kad pavyktų pasiekti A energinio naudingumo klasės reikalavimus, mediniams gyvenamiesiems namams reikia ieškoti papildomų apšiltinimo būdų. Bet tai nėra didelė problema – šiuolaikinės inovatyvios technologijos siūlo įvairiausių būdų šilumai išlaikyti.

„Ir be gyvenamųjų namų yra didžiulė sezoninių pastatų, poilsinių, pirtelių, valčių prieplaukų rinka. Tiesa, dėl tų rekuperacinių sistemų irgi galima pasiginčyti: jos užtikrina efektyvų šilumos panaudojimą, bet ar sveika pačiam žmogui? Tai tarsi „dirbtinis kvėpavimas“ namui. Tai – dirbtina, nenatūralu“, – šypsodamasis savo nuomonę išreiškia pašnekovas.

Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...