„Aviacijos sritis yra bene labiausiai nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos. Patogus susisiekimas oro transportu yra svarbus šalies ekonomikai atsigaunant po neigiamo pandemijos poveikio. Todėl pirmenybę teikiame oro uostų veiklos stiprinimui, saugiems ir netrikdomiems skrydžiams užtikrinti“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Atnaujinti tarptautinio Palangos oro uosto infrastruktūrą, kaip skelbia ministerija, būtina siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir saugų lėktuvų judėjimą aerodrome. Šiuo metu oro uosto kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo takų ir perono danga yra pažeista – susidarę plyšių, nelygumų, sumažėjęs atsparumas slydimui. Taip pat būtina tvarkyti žiburių sistemą, perono apšvietimą, paviršinio vandens surinkimo sistemas. Ši rekonstrukcija pagerins skrydžių saugos aspektus, aplinkos apsaugą, užtikrins tarptautinių rekomendacijų oro uostams laikymąsi.

Visus numatytus rekonstrukcijos darbus rangos pirkimą laimėjusi Latvijos įmonė „A.C.B.“ įsipareigojo atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM). Likusiai daliai finansuoti Lietuvos oro uostai planuoja pasitelkti „Nordic Investment Bank“ paskolą, dėl kurios bendrovė jau turi pasirašiusi sutartį.

Rekonstrukcijos metu uosto darbą planuojama stabdyti minimaliam 45 dienų laikotarpiui. Numatoma, kad parengiamieji darbai prasidės artimiausiu metu, o pagrindiniai darbai numatyti šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. Ministerija pažymi, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis šiuo metu dėl sumažėjusio skrydžių intensyvumo yra tinkamas metas oro uostų infrastruktūros plėtros darbams atnaujinti sukeliant minimalius nepatogumus.

Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas paskutinį kartą rekonstruotas 2007 metais.

Pernai Palangos uostas aptarnavo 123 948 keleivius, šiemet planuojama jų skraidinti 137 251.

Palangos oro uostas priklauso VĮ Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje.