Nuo šių metų balandžio, nestabdant oro uosto veiklos, atliekami pasirengimo darbai rekonstrukcijai, kuri visu pajėgumu startuos rugsėjo 6 dieną ir oro uosto darbą sustabdys pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms, iki spalio 20 dienos.

Šių darbų metu oro uostas bus uždarytas, skrydžiai nebus vykdomi. Pasibaigus rekonstrukcijos darbams spalio mėnesį Palangos oro uostas atnaujins darbą, o visi skrydžiai bus vykdomi įprastu režimu. Likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 2 dienos – procesai vyks jau veikiančiame oro uoste.

Pasirinktas optimalus laikas

Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Dainius Čiuplys informuoja, kad oro uosto rekonstrukcijai pasirinktas pats optimaliausias laikotarpis, kuomet baigiasi atostogų pikas, sumažėja keleivių srautas.

„Atidėti rekonstrukcijos tikrai negalėjome, nes kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos ciklas priartėjo prie pabaigos ir, siekiant užtikrinti tinkamą aviacijos saugą, būtų tekę neproporcingai daug investuoti trumpojo efekto remontams, kurie nesprendžia problemų iš esmės“, – pranešime cituojamas D. Čiuplys.

Kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos laikotarpis paprastai siekia nuo 10 iki 15 metų. Palangos oro uoste kilimo-tūpimo tako remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2007-aisiais.

„Oro uostas jau turėjo problemų ne tik dėl dangos, bet ir kitų techninių aspektų – atsirado signalinių žibintų sistemos sutrikimų, prastai veikė lietaus nutekėjimo sistema, kas oro uoste yra labai svarbu“, - dėsto D. Čiuplys.

Atsižvelgus į aerodromų priežiūros tarptautinę praktiką bei Palangos oro uostų keleivių srautus, oro uosto uždarymui buvo pasirinkta rudens pirmoji pusė, kuomet įprastai sumažėja keleivių srautai, tad laikinas veiklos stabdymas bus mažiausiai skausmingas tiek oro uostų darbui aviacijos atsigavimo laikotarpiu, tiek keleivių patogumui.

Anot Lietuvos oro uostų atstovų, išvengti pajūrio oro uosto uždarymo generaliniam atnaujinimui buvo neįmanoma, nes Palangos oro uoste yra vienas kilimo ir tūpimo takas, o atlikti tokius darbus etapais ir dar veikiančiame oro uoste - būtų per daug rizikų.

Kas pasikeis?

„Didžiausių pokyčių keleiviai greičiausiai net nepastebės, tačiau oro uostas po rekonstrukcijos taps ne tik saugesnis, patogesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai, nes dalis rekonstrukcijos darbų bus susiję būtent su aplinkosaugos reikalavimais“, - pasakoja D. Čiuplys.

Latvijos bendrovės „A.C.B.“, kuri atliks pagrindinius oro uosto rangos darbus, vykdomasis direktorius Armands Svikis pasakoja, kad pagrindinis rekonstrukcijos akcentas – kapitalinis kilimo ir tūpimo tako dangos remontas, kurio metu bus pakeisti ne tik asfalto sluoksniai, bet ir giliau esantys betono, skaldos sluoksniai. Jie bus ne tik atnaujinti, bet ir pastorinti, kad takas atitiktų naujausius oro uostams keliamus reikalavimus. Taip pat bus įrengta visiškai nauja paviršinių nuotekų surinkimo ir signalinių žibintų sistema.

Rangovas rekonstruos beveik 2,3 km ilgio ir 60 m pločio kilimo ir tūpimo taką, įskaitant naujai nutiestus šoninius kraštus, kurie pagerina orlaivių kilimo ir tūpimo tako saugumą.

„Nors nusimato itin didelio masto statybos darbai, kurie dėl įtemptų terminų vyks ištisą parą, gyventojai turėtų justi minimalų rekonstrukcijos poveikį. Bus stengiamasi riboti triukšmą nakties metu, siekiant apsisaugoti nuo dulkių numatoma reguliariai barstyti birias medžiagas vandeniu“, – pažymi A. Svikis.

Projekto metu bus išmontuota apie 170 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos. Infrastruktūros atnaujinimui iš viso bus panaudota apie 83 tūkst. tonų asfalto mišinių, 190 tūkst. tonų mineralinių medžiagų, 800 tonų betono. Betono kiekis sąlyginai nėra didelis, kadangi visų oro uosto dangų pagrindą sudaro asfalto mišiniai.