Parengtas Jonavos aplinkkelio projektas: bus tiesiamas 7 km ilgio ruožas
2025-09-12 11:08
Baigtas rengti Jonavos pietrytinio aplinkkelio antro etapo techninis darbo projektas, pagal kurį numatyta nutiesti naują, beveik 7 km magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožą. Planuojama, kad skyrus tikslinį finansavimą iš karinio mobilumo lėšų, darbai būtų pradėti jau kitais metais.
Techniniame darbo projekte numatoma Jonavos pietrytinio aplinkkelio nauja statyba nuo magistralinio kelio Nr. A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis iki valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 143 Jonava-Žąsliai-Kalniniai-Mijaugonys sankryžos. Naujai tiesiamame ruože suplanuota įrengti dvi naujas žiedines sankryžas, du viadukus, tunelį po esamu geležinkeliu, požeminę pėsčiųjų perėją.
Karinis mobilumas svarbus netoliese esančiam poligonui
Projekte suplanuota rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožą nuo 27,8 iki 29 km ir rajoninių kelių Nr. 1508 Aleksandrinė-Šveicarija ruožą nuo pradžios iki 0,2 km ir Nr. 1519 Jonava-Meškoniai nuo 0,3 iki 0,8 km.
„Geopolitinės situacijos kontekste privalome stiprinti dvigubos paskirties šalies kelių infrastruktūros tinklą. Jonavos pietrytinis aplinkkelis – svarbi karinio mobilumo jungtis, užtikrinsianti sklandų NATO sąjungininkų karinės technikos judėjimą aplink šalia esantį Ruklos poligoną. Aplinkkelis svarbus tiek šalies verslo plėtrai, tiek gyventojų patogumui, todėl tikimės, kad šio dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – projekto įgyvendinimui bus skirtas tikslinis finansavimas iš karinio mobilumo lėšų“, – kalbėjo pranešime cituojamas „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Gerės susisiekimas su Kauno rajonu
Pietrytinis Jonavos aplinkkelis rytinėje pusėje prasidės nuo tilto per Nerį, ties Skaruliais, ir tęsis piečiau šio kelio maždaug iki Šveicarijos kaimo Jonavos rajone, kur vėl susijungs su magistraliniu keliu.
Baigus Jonavos aplinkkelio projektą, eismo sąlygos pagerės ne tik Jonavos gyventojams, bet ir vykstantiems į darbą Kaune ir Kauno rajone.
Jonavos aplinkkelis tiesiamas dviem etapais. Pirmojo statybų etapo metu buvo įrengtas dviejų eismo juostų kelias, rekonstruotas kelias Jonava-Žasliai-Kalniniai-Mijaugonys. Eismo pralaidumui užtikrinti, papildomai įrengtos dvi žiedinės sankryžos, kurias projektuojant buvo atsižvelgta į karinės technikos mobilumą bei didžiagabaričio transporto judėjimo maršrutus. Vykdomų darbų metu rekonstruotas ir dešinėje pusėje esantis pėsčiųjų ir dviračių takas.
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...