Rengti būsimojo M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą po intensyvių derybų patikėta UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“. Šios dvi pripažinimą pelniusios vilniečių komandos dėl teisės projektuoti išskirtinį objektą Kaunui bei visai Lietuvai varžėsi su architektų kompanija iš Jungtinės Karalystės.

Daugiau kaip 11 tūkst. kvadratinių metrų dydžio koncertų centre numatytos dvi koncertų salės, didžiausioje tilps apie 1,5 tūkst. žmonių, taip pat 700 vietų konferencijų centras. Daugiafunkcės erdvės pasitarnaus ne tik aukšto lygio muzikiniams renginiams, bet ir kongresams bei simpoziumams.

Aplink modernų pastatą Nemuno pakrantėje numatytos viešosios erdvės ir pakrantės amfiteatras turėtų tapti traukos objektu ne vien per renginius. Lankytojų patogumui suplanuotos požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

Sujungs skirtingus krantus

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas pripažįsta, kad būsimasis koncertų centras Kaune – vienas reikšmingiausių jo vadovaujamos studijos projektų. Šis objektas, anot autoriaus, kurs naujas ir įvairias aukštosios kultūrinės veiklos galimybes Lietuvos žmonėms ir leis Kaunui tapti svarbiu tarptautinio konferencinio turizmo tašku.

„Tikimės, kad šis projektas pavers Nemuno kairįjį krantą patrauklia miestietiška erdve, sujungdamas Žemąją Fredą su Kauno senamiesčiu. Esame pasirengę šiam darbui skirti visą savo intelektą ir patirtį“, – patikino pranešime cituojamas architektūrinės vizijos ir būsimo projekto autorius.

Naujasis Kauno centras

„Nemuno sala ir aplinkinės teritorijos po truputį tampa naujuoju Kauno centru. Šioje miesto dalyje koncentruojasi ambicingi projektai, kuriuos įgyvendinus turėsime išskirtinę erdvę“, – cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nemuno salos parko atnaujinimas, čia pat iškilsiantis vienintelis šalyje mokslo muziejus bei naujasis vandens sporto centras – trys ryškiausi projektai, liudijantys apie įsibėgėjančius Kauno pokyčius šioje miesto dalyje.

Prie to prisidės ir naujieji pėsčiųjų tiltai, taip pat kitame krante sėkmingai besivystantis naujas verslo kvartalas.

„Esant skirtingų lygių ir masto infrastruktūrai, šioje teritorijoje bus galima pasiūlyti visų tipų renginius – nuo klasikinės muzikos koncertų iki itin aukšto lygio sporto, muzikos, kultūros renginių bei konferencijų“, – aiškino architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Įvertinimas Lietuvai

Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinei idėjai išrinkti 2017 metais buvo surengtas tarptautinis architektūros konkursas. Jame dalyvavo komandos iš 36 šalių, pateikusios net 119 projektinių vizijų.

Tuomet tarptautinė žiuri nugalėtojais paskelbė jungtinę „Paleko archstudijos“ ir „Baltic Engineers“ komandą. Pirmos vietos laimėtojai drauge su antrą ir trečią vietas laimėjusiomis užsienio projektuotojų komandomis buvo kviečiami dalyvauti tolesnėse derybose dėl projektavimo darbų sutarties pasirašymo.

„Ruošiantis deryboms buvo suburta stipri vietinių ir užsienio specialistų komanda: inžinieriai, hidrologai ir hidrotechnikai, akustikos ekspertai iš Lietuvos ir Švedijos. Džiaugiamės, kad atliktas nemažas įdirbis buvo teigiamai įvertintas derybų metu ir dar kartą atnešė mums pergalę“, – sakė bendrovės „Baltic Engineers” generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Ieškota geriausių sprendimų

Rengiant pasiūlymą architektams ir inžinieriams teko kruopščiai gilintis į būsimosios koncertų salės akustinius parametrus, pastato tvarumo bei konstrukcinius klausimus. Išskirtinės architektūros statinys sukuria įspūdį, lyg sklęstų virš Nemuno vandens, todėl neabejotinai taps integralia pakrantės dalimi.

Nagrinėjant statinio apsaugos nuo potvynių ir vandens pratekėjimo sprendimus buvo pasitelktas hidrodinaminis modelis, vertintas upės tėkmės greitis ir kiti parametrai. Ne mažiau dėmesio skirta energetinio efektyvumo bei akustiniam modeliavimui, pažangių technologijų ir medžiagų paieškai.

Sklypas, kuriame iškils būsimasis koncertų centras, yra užliejamoje teritorijoje, žemutinėje Nemuno kairiojo kranto dalyje, todėl jo apsaugai nuo potvynio nuspręsta naudoti maksimaliai pasyvias priemones – užtvaras, pakeltas įėjimų ir įvažiavimų altitudes.

Krantinės prieigos ir terasa projektuojamos su galimybe būti užliejamos potvynio. Mažosios architektūros elementus – suoliukus, šviestuvus ir laiptus – nuspręsta integruoti į krantinę. Pastaroji bus formuojama naudojant špuntines metalo sienas, ant kurių montuojami vandeniui nepralaidaus betono segmentai. Aplinkai ketinama pasitelkti drėgnose vietose galinčius augti dekoratyvinius parko želdinius.

Užėmė „žemo starto“ poziciją

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tado Metelionio teigimu, koncertų centro projekto įgyvendinimui buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi. Sėkmingai įvykęs tarptautinis konkursas, kurį laimėjo lietuviai, patvirtino itin aukštą mūsų šalies architektų lygį.

„Nepaisant to, jog buvome tikrai gerai pasirengę, iš Kultūros ministerijos finansavimo iki šiol nesulaukėme. Natūralu, jog vienas miestas tokio masto projekte be valstybės pagalbos mažai ką gali nuveikti. Ypač šiuo metu, kai ekonominė padėtis yra gana neapibrėžta, sudėtingai prognozuojama. Dėl to projektavimo sutartyje numatėme tam tikrus „saugiklius“, leidžiančius reaguoti į situaciją mieste ir šalyje“, – teigė T. Metelionis.

Pasak jo, nors miestas šiuo metu tokio projekto savarankiškai įgyvendinti nepajėgtų, nutarta nesustoti pusiaukelėje ir iki galo atlikti visus pasirengimo darbus, kurie paprastai būna ypač imlūs laikui. Vos tik suradus stabilius finansavimo šaltinius, nedelsiant būtų pereita prie apčiuopiamų veiksmų ir pradedamos statybos.

Šiuo metu Kaune vyksta nemaža stambių projektų. Jau gerokai įsibėgėjusios naujojo žiemos sporto centro statybos, netrukus pradės kilti ir „Mokslo salos“ muziejus, sėkmingai vyksta sporto halės rekonstrukcija ir netrukus turėtų būti pratęsti darbai S. Dariaus ir S. Girėno stadione.