„Šiame etape keliame tikslą gerinti senųjų pastatų energijos efektyvumą, įgyvendinti platesnę pažangių technologijų integraciją į kasdienes Vilniaus oro uosto veiklas. Pasirinkus rangovą, darbai bus vykdomi etapais ir sparčiai, atsižvelgiant į gerąją praktiką, kurią sukaupėme per ankstesnius plėtros projektus. Svarbiausia, kad naujos statybos nesutrikdys įprastų oro uosto darbo procesų ir kelionių – terminalai bei visa išvykimo funkcija veiks visą laiką“, – teigia pranešime cituojamas Arnas Dūmanas, LTOU Plėtros departamento vadovas.

Šiuo metu planuojamuose pertvarkyti terminaluose (T2 ir T3) veikia bendra išvykstančių keleivių registracijos salė, bagažo patikros ir aviacijos saugumo zonos, atvykimo ir išvykimo vartai bei komercinės patalpos.

Terminalų žemėlapis

 

Pasak A. Dūmano, prasidėjus šių terminalų konversijai dalis keleivių išvykimo infrastruktūros ir operacijų jau bus perkelta ir veiks naujai pastatytame išvykimo terminale, kurio startas numatytas kitų metų vasarį.

Planuojama, kad pirmieji konversijos projekto darbai prasidės 2025 m. vasarą dabartinėje bendroje išvykimo salėje, kuri bus paversta į Šengeno išvykimo erdvę ir naujas komercines zonas.

Pasak A. Dūmano, senųjų terminalų išplanavimas jau negali užtikrinti sėkmingos oro uosto plėtros, todėl per ateinančius metus erdvės pasikeis neatpažįstamai – bus perplanuotos ir pertvarkytos, o tai leis reikšmingai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams užtikrins daugiau galimybių gauti įvairesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Konversijos projekto finišas planuojamas iki 2026 m. pabaigos.

Plane numatyta, kad pasikeis ne tik terminalų patalpos, bet ir jų funkcinės zonos. Viso numatyta, kad pertvarkos bus atliktos maždaug 10 tūkst. kv. metrų ploto erdvėse – nuo grindų iki stogo, kuris irgi bus rekonstruojamas.

Konversijos metu pastate bus įdiegti visomis prasmėmis pažangesni šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai. Dėl to atnaujinto pastato eksploatacijos kaštai ir energijos sąnaudos turėtų būti mažesnės.