„Esame dėkingi visuomenei ir savivaldai už didelį aktyvumą renkant optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasą Panevėžyje. Diskusijos bus tęsiamos siekiant geriausių sprendimų tiek vietos gyventojams, tiek visai Lietuvai. Panevėžio regionui šis tarptautinis, europinės reikšmės projektas suteiks ne tik geresnio susisiekimo galimybes, bet ir paskatins ekonominį augimą, papildomas investicijas, platesnį veiklos lauką vietos verslams“, – sakė pranešime cituojama susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Siekdami, kad pasekmės gyventojams ir esamoms urbanizuotoms teritorijoms būtų kuo švelnesnės, Susisiekimo ministerijos ir AB „LTG Infra“ ekspertai inicijavo diskusijas su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija dėl europinės vėžės pertrasavimo kultūros paveldo statusą turinčio siaurojo geležinkelio link.

„Bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, pavyko rasti kompromisą, kuris leistų ne tik išsaugoti siaurąjį geležinkelį kaip kultūros paveldo objektą ateities kartoms, bet ir jo teritoriją panaudoti „Rail Balticos“ geležinkelio plėtrai“, – kalba pranešime pacituotas Mantas Kaušylas, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo projektų parengimo vadovas.

LTG Infra pav.

„Europinę vėžę patraukus arčiau siaurojo geležinkelio būtų išsaugomi į planuojamos vėžės teritoriją patenkantys 23 pastatai Panevėžio rajone. Numatomi sprendiniai bus papildomai vertinami ir tikslinami kitame, konkretizuotų sprendinių, etape“, – teigė jis.

Pagal patvirtintą alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo planuojama krovininė stotis, regioninę keleivinę stotį numatyta statyti šalia Gustonių kaimo. Ten šiuo metu jau yra suplanuotas infrastruktūros priežiūros depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės.

Plano rengėjas – UAB „Kelprojektas“ – iš viso visuomenei vertinti liepos mėnesį pristatė tris Panevėžio geležinkelio mazgo alternatyvas. Visos jos viešam svarstymui buvo pateiktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu analizuoti aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Taip pat atliktas alternatyvų daugiakriteris vertinimas, kaštų ir naudos analizė.

Lietuvos teritorijoje iš viso numatytos trys „Rail Balticos“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Planuojama, kad nutiesus europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelį keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 249 kilometrų per valandą greičiu. Tuomet kelionė traukiniu iš Panevėžio į Kauną truks apie 37 minutes, pasiekti Rygą būtų galima per 55 minutes.

„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.

Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.