Statybos inspekcijai pateikus pareiškimą dėl galimai suklastotų draudimo polisų, reikalingų įregistruoti užbaigtas statybas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1dalį.

Įtarimas, kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, pareikštas architektui, kuris į IS „Infostatyba“ įkėlė jam žinomai netikrus, paties pagamintus dokumentus – tariamus draudimo polisus už apdraustus statomus objektus ir tariamus bankinius pavedimus, patvirtinančius, kad draudimai buvo apmokėti.

2021 m. gruodžio pabaigoje ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, tačiau panašių atvejų Statybos inspekcijos pareigūnai fiksavo ne vieną.

Siekdama užtikrinti darnius statybos procesus ir užkardyti galimus piktnaudžiavimo atvejus, Statybos inspekcija nuolat tikrina ir vertina dokumentų teisėtumą, o už nustatytus pažeidimus taiko teisės aktuose nustatytas sankcijas. Per praėjusius metus Statybos inspekcijos pateiktos informacijos pagrindu buvo inicijuota 12 ikiteisminių tyrimų. Nustatytos galimos nusikalstamos veikos dažnu atveju siejamos su suklastotų dokumentų (draudimo polisų, leidimų ir pan.) pateikimu.

Statybos inspekcija pabrėžia, kad ir ateityje bus tikrinami į informacinę sistemą „Infostatyba“ keliami duomenys ir dokumentai, o nustačius bet kokias galimas neteisėtas veikas medžiaga bus perduodama teisėsaugos institucijoms.

„Dėkojame Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už konstruktyvų bendradarbiavimą bei kvalifikuotą ir operatyviai atliktą tyrimą. Nustatyti galimo klastojimo mastai neramina, todėl į informacines sistemas įkeltų su statybos procesais susijusių dokumentų autentiškumo tikrinimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. Tikimasi, kad didžioji dalis rizikos bus eliminuota modifikavus informacinę sistemą „Infostatyba“, – pabrėžia pranešime cituojama Statybos inspekcijos viršininkė Eglė Kuklierienė.

Statybos inspekcijos pareigūnai pastebi, kad vis daugiau statytojų ima gudrauti ir bandydami sutaupyti į šią sistemą kelia suklastotus dokumentus. Tačiau apgavystės gali turėti itin skaudžių pasekmių ir įvykus nelaimei dėl tokių statytojų veiksmų kylančią žalą gali tekti sumokėti patiems būsto savininkams arba valstybei.

Už dokumento klastojimą, remiantis Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, atsako asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), kurie pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Asmeniui, padariusiam šią nusikalstamą veiką, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.