Tyrimo duomenimis, tarp vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių Vilniaus gyventojų 14 proc. būsto įsigijimui norėtų skirti iki 100 tūkst. eurų sumą, 24 proc. planuotų išleisti 100-150 tūkst. eurų, penktadalis ieškotų 150-200 tūkst. eurų siekiančio būsto. Nekilnojamąjį turtą, kainuojantį 200-250 tūkst. eurų, įsigyti norėtų 19 proc. respondentų, o likusieji 23 proc. – skirtų tam daugiau nei 250 tūkst. eurų.

Lyginant su 2024 m., situacija akivaizdžiai keičiasi. Pernai penktadalis sostinės gyventojų planavo įsigyti būstą už 100 tūkst. eurų, 36 proc. ketino išleisti 100-150 tūkst. eurų, o 28 proc. – nuo 150 iki 250 tūkst. eurų.

Auga lūkesčiai gyvenimo kokybei

„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovo Mykolo Čiplio teigimu, šiemet rinkoje stebima auganti aukštos klasės nekilnojamo turto paklausa – ji šiuo metu yra 4 kartus didesnė nei prieš metus.

„Gyventojų nurodomoms didesnėms sumoms įtakos turi ne tik augančios nekilnojamojo turto kainos, bet ir gerėjančios jų finansinės galimybės bei keliami aukštesni lūkesčiai turto kokybei“, – sako pranešime cituojamas „Darnu Group“ atstovas.

Būsto pirkėjams svarbu

būti gamtos apsuptyje.

Pexels nuotr.

Jo teigimu, vis dažniau ieškant būsto atsigręžiama ir į tokius privalumus kaip: didesnis bendras plotas, kokybiška infrastruktūra, ranka pasiekiamos žaliosios zonos bei erdvės laisvalaikiui gryname ore. Šiuolaikiniam pirkėjui svarbus ir mažesnis rajono užstatymo tankis, leidžiantis jaustis laisviau bei užtikrinantis daugiau privatumo. Dėl keliamų lūkesčių pirkėjai dažniau žvalgosi į mažaaukštės statybos daugiabučius gamtos apsuptyje, kur siūlomi tiek miesto patogumai, tiek galimybė mėgautis gamta.

Remiantis bendrovės tyrimu, penktadalis Vilniaus gyventojų planuoja įsigyti būstą per artimiausius trejus metus. O tie, kurie dar neapsisprendę dėl konkretaus įsigijimo laiko, teigia planuojantys dairytis didesnio (84 proc.), brangesnio (52 proc.) ir geresnėje lokacijoje (61 proc.) – šalia miesto centro, gamtos apsuptyje – esančio nekilnojamojo turto nei planavo prieš kelerius metus.

Tyrimo duomenimis, dažniausiai įvardijamas planuojamas įsigyti būsto plotas siekia 61-80 kv. m, tokį būsto dydį nurodo 30 proc. respondentų. Kiek mažesnė dalis – 24 proc. – sako pageidaujantys 41-60 kv. m dydžio būsto, didesnį – 81-100 kv. m – planuotų įsigyti 22 proc. sostinės gyventojų.

Su paskola pirktų daugiau nei pusė

Didžioji dalis respondentų nurodo būsto įsigijimui besiskolinsiantys iš banko, tačiau netrūksta ir tokių sostinės gyventojų, kurie būstui yra sutaupę reikšmingas sumas.

Beveik penktadalis – 17 proc. – respondentų teigia, kad visą būsto įsigijimo sumą galėtų padengti iš santaupų, 25 proc. apklaustųjų iš santaupų nurodo galintys padengti pusę planuojamos būsto įsigijimo sumos. Tuo metu planuojantys didžiąją būsto įsigijimo sumos dalį padengti skolintomis lėšomis teigia 54 proc. respondentų.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad šiemet fiksuojamas itin stipriai išaugęs norinčiųjų pasiskolinti būstui pirkėjų srautas, o viena esminių priežasčių – sumažėjusios Europos centrinio banko palūkanų normos.

„Vien per 2025 m. pirmą ketvirtį bankas gyventojams suteikė būsto paskolų už 168 mln. eurų – 64 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tuo metu būsto paskolų sutarčių skaičius SEB banke per minimą laikotarpį išaugo beveik 45 proc.“, – pažymi pranešime pacituota E. Dovbyšienė.

Bendrovės „Darnu Group“ vizualizacija

E. Dovbyšienė atskleidžia, kad, SEB banko duomenimis, Vilniuje gyvenamąją vietą registravusių asmenų vidutinė būsto paskolos suma per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sudarė daugiau nei 120 tūkst. eurų ir buvo maždaug 8 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu tyrimą vykdė „Spinter tyrimai“. Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 512 Vilniaus miesto gyventojų, kurių amžius siekė 18-75 metų, o pajamos –nuo 1500 eurų vienam šeimos ūkio nariui per mėnesį.