Terasos, nors dažnu atveju ir nėra sudėtingas statinys, visgi joms yra keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos rekomenduojama įvertinti iki pradedant statybas.

Plokščios terasos be stogo arba su stogu įrengimas

Bene dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas prie individualaus namo ar kotedžo – terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų). Žvelgiant iš statybų teisės pusės tai tuo pačiu ir paprasčiausias pasirinkimas. Tokios terasos iki 100 kv.m, įrengimui nereikalaujama gauti nei statybą leidžiančio dokumento, nei statinio projekto (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad įsirengiant tokio tipo terasas vertėtų nepamiršti, kad terasa be stogo ir sienų turėtų būti atitraukta bent 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas). Planuojant įsirengti terasą su stogu, kitaip vadinamą stoginę, ją būtina atitraukti ne mažiau kaip 3 metrus nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 3 metrų atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas). Taip pat norint įsirengti terasą su stogu atkreiptinas dėmesys, jog toks statinys jau bus įtraukiamas ir skaičiuojant žemės sklypo užstatymo tankį.

Terasos su stogu ir sienomis įrengimas

Bene sudėtingiausias terasos įrengimo būdas – terasa, turinti visas keturias sienas, su stogu. Ši terasa paprastai sudaroma iš stiklinių sienų, tačiau gali turėti ir nestiklinių sienų. Tokio pobūdžio statinys, priešingai nei plokščia terasa arba terasa su stogu, traktuojamas jau nebe kaip inžinerinis statinys ir statybų teisės prasme priklausomai nuo konkrečių aplinkybių bus laikomas arba statiniu, priglaustu prie pastato, arba pastato rekonstrukcija.

Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad įsirengiant būtent šio tipo terasą – su sienomis ir stogu – reikia būti itin atidiems, kadangi tokią terasą sutraktavus kaip pagrindinio pastato rekonstrukciją, priklausomai nuo to, koks yra pagrindinis pastatas, prie kurio terasa įrengiama, gali būti, jog reikės gauti tiek statybą leidžiantį dokumentą, tiek ir rengti statinio projektą.

Šios terasos atveju taip pat bus būtina išlaikyti atstumus iki kaimyninių žemės sklypų arba gauti rašytinius kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus. Vėlgi, statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto reikalaujama tokį statinį planuojant kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Terasa su stogu ir sienomis taip pat pakliūna į sąrašą objektų, kurie skaičiuojami nustatant sklypo užstatymo tankį. Vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų ar sublokuotų namų maksimalus užstatymo tankis priklauso nuo žemės sklypo ploto ir svyruoja nuo 0,4 iki 0,8 intensyvumo.

Advokatė Sabina Izokaitienė rekomenduoja prieš pradedant bet kokio tipo terasos statybos darbus gerai išanalizuoti, ar būtent tokiam statiniui nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, rengti statinio projekto, gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, ar nebus viršytas leidžiamas užstatymo intensyvumas ir tik tuomet pradėti statybas. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai terasą gali tekti netgi nugriauti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuotolių.