Pasiūla visuose trijuose miestuose pasipildė reikšmingai

Vilniuje, kur naujų būstų „sandėlį" papildė 666 būstai (butai ir kotedžai), net be simbolinio skaičiaus, pasiūlos augimas – reikšmingas. Jis sudaro apie 40 proc. bendro pernykščio prieaugio ir per metus asortimento augimas sudaro jau 21 proc. Šiuo metu vilniečiai gali rinktis iš 5 799 būstų, o vasarį šį pasirinkimą papildė keturi projektai ir trys ankstesnių projektų etapai.

Kaune asortimente pasirodė 272 nauji butai. Vien per pirmus du mėnesius sostinės pirkėjų pasirinkimas išaugo 447 būstais, o tai yra daugiau nei trys ketvirtadaliai per visus 2024 m. pateikto naujų būstų kiekio. Vasarį laikinojoje sostinėje pristatyti 2 nauji projektai ir keturi anksčiau pradėtų projektų etapai, o bendra pasiūla nuo metų pradžios išaugo jau beveik 20 proc. ir pasiekė 1 177 vnt.

Klaipėdos pirminės rinkos asortimentas vasarį taip pat pašoko: čia rinką papildė 150 butų dviejuose projektuose ir viename etape. Vasario gale uostamiesčio pasiūloje buvo 559 būstai – 14 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 6 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Eglė Savostė.

„Citus“ nuotr.

 

„Stebime visapusišką pirminės rinkos suaktyvėjimą. Džiugina, kad pirmus ženklus pademonstravo ir likusių dviejų didmiesčių rinkos, nes anksčiau galėjome kalbėti tik apie Vilnių. Jei šie ženklai nebus vienkartiniai, stebėsime tikrai aukštą suaktyvėjimą visuose didžiausiuose miestuose, ko nebuvo jau iš tiesų seniai. Ramina ir tai, kad, bent jau Vilniuje, plėtotojų pastangos pateikti pakankamai pasiūlos duoda rezultatą – vidutines kainas pavyksta suvaldyti", – situaciją vertina pranešime cituojama „Citus" analizės vadovė Eglė Savostė.

Sostinėje vasarį fiksuota net statistinė kainų korekcija: vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sumažėjo 0,86 proc., nuo 3 585 iki 3 554 Eur/kv. m. „Citus" analitikų teigimu, tokia situacija susiklostė dėl nemažo skaičiaus ekonominės klasės butų naujoje pasiūloje, tačiau statistika rodo, kad kainos laikosi stabilios – nuo metų pradžios jos kol kas didėjo 2,36 proc., o per 12 mėn. – 4,71 proc.

Kaune vidutinės būsto kainos augo kiek sparčiau: pasibaigusio mėn. pabaigoje jos pasiekė 2 882 Eur/kv. m ir buvo 2,82 proc. aukštesnės nei prieš mėnesį ir jau 11,02 proc. aukštesnės nei metais anksčiau.

„Tuo tarpu Klaipėdoje pamatėme tikrą kainų „sprogimą“. Dėl prestižinės klasės ir labai aukštų kainų naujos pasiūlos, bendras vidutinis kainų lygis šoktelėjo vos ne iki sostinės lygio: vasarį kvadratinis metras šiuo metu pasiūloje esančiuose butuose vidutiniškai kainavo net 3 261 Eur. be abejo, santykinai seklioje rinkoje, kurioje pasiūla vos viršija pusę tūkstančio būstų, toks šuolis sudarė nematytus 39-46 proc., lyginant su ankstesniu mėnesiu ir laikotarpiu prieš metus. Žinoma, tokio pasiūlos pasikeitimo negalime vertinti kaip kainų augimo, tačiau jis išbalansuos statistiką ir užtruks išsilyginti, jei pasiūla nesipildys sparčiau nei įprastai. Taigi, bent kurį laiką uostamiestyje matysime labiau Vilniui būdingas kainas", – sako E. Savostė.

„Citus" nuotr.

Įperkamumą praėjusį ketvirtį stumtelėjo gruodžio atlyginimų šuolis

„Citus" analizės skyriaus vadovė pažymi, kad metų pabaigoje, kai daug įmonių moka metines premijas, priedus, kitas priemokas, skiria dividendus, mėnesinis atlyginimas kasmet šauna į viršų. Todėl, statistiškai, viso ketvirčio vidutinių atlyginimų vidurkis taip pat išauga.

„Dar viena gera žinia, kad paskutinio praėjusių metų ketvirčio būsto įperkamumo indeksas CITHAI, skaičiuojamas „Citus" analitikų, pagerėjo dviženkle reikšme. Prie to prisidėjo ne tik didesni gruodžio atlyginimų skaičiai, tačiau ir mažėjęs Euribor", – kalba ekspertė.

Negalutiniais duomenimis**, šiuo metu vienas žmogus, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį ir su paskola perkantis būstą (CITHAI I), Vilniuje pastaruoju metu gali įpirkti 36,81 kv. m, Kaune – 39,25 kv. m, o Klaipėdoje – 43,69 kv. m. Pora perkanti būstą (CITHAI II) tomis pačiomis aplinkybėmis, Vilniuje įpirktų 69,94 kv. m, Kaune – 74,58 kv. m, o Klaipėdoje – 83,01 kv. m.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, Vilniuje CITHAI paaugo 11,94 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – net 22,23 proc. Kaune šie CITHAI indekso pokyčiai sudarė, atitinkamai, 9,77 ir 18,78 proc., Klaipėdoje – 11,32 ir 27,13 proc.

Eglė Savostė prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis, lyginant su gruodžiu, statistiškai mažės, grįš į „normalias" ribas, nors augimas vis tiek turėtų būti: metų pradžioje vyksta darbo vertinimai ir tariamasi dėl atlyginimo didėjimo. Kovą dar galima tikėtis ir Europos centrinio banko sprendimo toliau eiti bazinių palūkanų mažinimo keliu, kas turėtų toliau mažinti Euribor normą. Tačiau Vilniuje bei Kaune CITHAI indeksas kitą ketvirtį gali šiek tiek sumažėti – 1-3 proc.

Tačiau Klaipėdoje, dėl vasarį ypač smarkiai šokusių kainų lygio, CITHAI, tikėtina, kris iki 20 proc., nors realus pokytis, toli gražu, nebus toks ryškus.

Vilniuje ir Kaune praėjusio ketvirčio augimas subalansuos pirmo 2025 m. ketvirčio indekso sumažėjimą, prognozuoja „Citus" atstovė, ir šių metų pirmo pusmečio vidutinis įperkamumo lygis turėtų išlikti lengvai teigiamas – per 4 proc., lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

*„Citus" analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarius sandorius dėl butų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad, formaliai, dauguma kotedžų yra priskirtini butams ir jie yra aktualūs būsto pirkėjams. Taip pat iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, kurie, paprastai, būna susiję su anksčiau sudarytais sandoriais, todėl neparodo einamojo mėnesio paklausos. Kartais pardavimų rezultatas išauga dėl vienu metu suvestų ankstesnių mėnesių pardavimų, todėl konkretų mėnesį fiksuojami išaugę, tačiau didesni „sukritimai" būna užfiksuojami, o duomenys yra nuolat atnaujinami, todėl ilgesniu laikotarpiu neatitikimai išsilygina.

**Darbo užmokesčio statistika, pateikiama valstybės institucijų ir turinti įtakos „Citus" analitikų skaičiuojamo įperkamumo indekso CITHAI rodikliams, viešinama su vėlavimu, todėl dalis duomenų vertinami remiantis trumpojo laikotarpio prognozėmis.