2002-aisiais surizikavę ir į savą verslą pasukę inžinieriai G. Račkauskas ir A. Masaitis neprašovė pro šalį: savo ankstesniuose darbuose jie jau buvo susidūrę su betranšėjomis technologijomis ir suprato, kad jų poreikis ateityje augs. Todėl apsisprendė kurti savą įmonę – taip atsirado bendrovė „Požeminės linijos“. 

 

Pavadinimo paieškos neužtruko: betranšėjos technologijos elementariausia prasme reiškia darbus po žeme. O tiesiami vamzdynai susiję su linija – viskas paprasta ir aišku, lietuviška. 

 

„Iš pradžių įmonėje dirbo keturi žmonės. Dažniausiai būdavome subrangovai – dirbdavome specializuotus darbus kartu su įmonėmis, kurios klojo inžinierinius tinklus“, – apie veiklos pradžią pasakojo G. Račkauskas. Laikui bėgant kolektyvas augo: dabar bendrovėje dirba maždaug 90 žmonių. 

 

Didėjo ne tik žmonių skaičius, bet ir betranšėjų darbų technologijų, kurias įmonė galėjo pasiūlyti klientams, įvairovė.

Veiklą pradėjusi  nuo darbų, kuriuose taikomas tik  horizontalaus valdomo gręžimo būdas, įmonė  nuolat investavo į naujų technologijų įsisavinimą. Šiuo metu gali  atlikti  įvairius darbus, pritaikydama beveik visas žinomas betranšėjas technologijas – tiek tiesiant naujus  vamzdynus, tiek renovuojant esamus.

 

„Betranšėjos technologijos naudojamos ten, kur sunku, o kartais ir visai neįmanoma atlikti darbus atviru būdu. Su Arturu pajutome, kad šių paslaugų reikia Lietuvos statybininkams. Tuo metu kaip tik pradėjo daugėti darbų, susijusių su vandentvarkos ūkiu. Šie projektai buvo finansuojami Europos Sąjungos lėšomis“, – pasakojo „Požeminių linijų“ direktorius G. Račkauskas. 

 

Į naujoves skeptiškai žiūrinčius lietuvius įtikinti betranšėjų technologijų nauda nebuvo sunku. Svarbiausiu argumentu tapo greitis ir kaina: „Požeminės linijos“ pasiūlė lengvesnį ir pigesnį kelią, kaip nutiesti vamzdynus.

 

Nuo 2007 metų įmonė išplėtė savo paslaugas – šiuo metu jos darbuotojai atlieka ne tik betranšėjus darbus, bet pilną darbų kompleksą įgyvendinant vandentvarkos projektus. 

 

Tai leido nuo mažų užsakymų pereiti prie stambių projektų, su kuriais dirbama pastaruosius septynerius metus. 

„Daugiausia dirbame su APVA valdomais projektais, kurie finansuojami ES lėšomis. 2012-2014 metais pats didžiausias objektas, kurį atliko „Požeminių linijų“, – 64 km tinklų, nutiestų Radviliškio rajone“, – pasakojo verslininkai.

 

 

Pirmaisiais veiklos metais konkurencijos beveik nejutę verslininkai šiuo metu turi su kuo varžytis. Tačiau kolegų alsavimas į nugarą nebaugina, bet, priešingai, skatina tobulinti turimas technologijas ir siekti naujų tikslų. Be to, su dauguma iš jų kolegiškai bendradarbiaujama Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijoje, kurios narė bendrovė „Požeminės linijos“ yra nuo 2004 metų. 

 

„Kolegos neleis sumeluoti, kad šiuo metu esame vieni iš lyderių betranšėjų technologijų srityje“,  – didžiuojasi G. Račkauskas. Jo kolega, įmonės „Požeminės linijos“ technikos direktorius A. Masaitis neslėpė, jog toks statusas įpareigoja. Todėl įmonė rūpinasi, kad pasaulyje atsirandančios jų srities naujovės būtų panaudojamos ir Lietuvoje. Tiesa, ne viskas yra pritaikoma Lietuvos rinkoje.

 

„Pas mus nėra tokių didmiesčių kaip kitur. Sunku lyginti Kauną ar Vilnių su daugiamilijoniniais miestais. Taigi nors kai kurios technikos mums nereikia, sekame visas šios srities naujienas“, – pabrėžė pašnekovai. Jų nuomone, vis dėlto lyginant su Baltijos šalimis, Lietuva betranšėjų technologijų srityje yra viena pirmaujančių. 

 

Ar neatsiliekant nuo naujovių nepritrūksta specialistų, darbuotojų, kurie galėtų kokybiškai dirbti? 

 

Į šį klausimą „Požeminių linijų“ vadovai ilgai neieškojo atsakymo: „Specialistus auginamės patys“. Įmonėje dirbantys žmonės turi galimybę teorinių žinių semtis užsienyje. O praktikos įgyjama dirbant su naujais projektais. Patirties įmonėje įgiję darbuotojai vertinami. Galbūt dėl to šioje įmonėje netrūksta ilgamečių darbuotojų.

 

 

Artimiausiuose įmonės planuose – senųjų vamzdynų atnaujinimas.

 

„Esame įvaldę keletą technologijų, kaip kloti naujus vamzdynus. Tačiau turime patirties ir senų vamzdynų renovavime. Naudojamės ne tik jau įprastais renovacijos metodais, tokiais kaip laisvas ar priverstinis naujų vamzdžių įtraukimas į esamus vamzdžius. Esame pirmoji lietuviška įmonė, įsisavinusi lanksčios polimerinės rankovės, kitaip vadinamos CIPP, vamzdynų renovacijos technologiją, – kalbėjo G. Račkauskas. – Todėl nekantriai laukiame, kol prasidės naujoji 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos programa vandentvarkos srityje, kurioje nemaža projektų dalis bus nukreipta būtent senų vamzdynų renovacijai“.