Lietuvos bankui reiškiant susirūpinimą dėl įkaitusios būsto rinkos, konversijų projektų pikas jau yra prasidėjęs ir juda bangomis. Pasak LNTPA vadovo, dideles teritorijas galinčių išplėtoti NT rinkos žaidėjų skaičius yra ribotas, kartu ir projektai yra tokios apimties, kad tik bebaigiant vieną imamasi kito.

„Prasidėjęs Vilniaus pramoninių teritorijų konversijų pikas nebus sukoncentruotas į vieną tašką, nes jis banguoja sinusoide: vieni projektai pabaigiami, kiti pradedami. Tie patys nekilnojamojo turto plėtotojai, kurie specializuojasi konversijose, vienu metu neužsiima keletu didelių projektų, nes tam reikia ir didelių finansų, ir daug darbo jėgos. Visoje rinkoje yra gal tik apie 10 tokių žaidėjų, kurie tokiais projektais domisi ir į juos investuoja didesnes sumas. Pats konversijų pikas Vilniuje jau yra prasidėjęs prieš kokius 6-7 metus ir darbo dar yra dar kokiems 20 metų ar daugiau“, – prognozuoja M. Statulevičius

Pasak jo, 500 hektarų teritorijų mieste turi potencialą konversijai. Tai yra buvusios gamyklos, sandėliai, šiluminės elektrinės, siurblinės, sandėliai, net seni geležinkelių bėgiai, kuriais niekas nebevažiuoja. Kartu su gaivinamomis teritorijomis kyla ir šalia esančio nekilnojamojo turto bei sklypų vertė.

„Vien Vilniaus centrinėje dalyje tokių teritorijų plotas sudaro apie 100-120 hektarų – Naujamiestis, Paupys, Senamiesčio prieigos, Rasos, Naujoji Vilnia, Vilkpėdė. Iš esmės tai artimiausia centrui, labiausiai matoma miesto dalis. Atsižvelgiant į Vilniaus mastelį, tai yra tikrai didelės erdvės pokyčiams“, – teigia asociacijos vadovas.

Kaip įdomiausius ir didžiausius daugiafunkcinius konversijos projektus jis išskiria Paupį (plėtotojas „Darnu Group“, numatomos bendros investicijos sudaro apie 170 mln. eurų), buvusį „Žalgirio“ stadioną („Hanner“, numatomos bendros apie 200 mln. eurų investicijos) ir Markučius, kur dirba ne vienas NT plėtotojas („Merko“, „Realco“, „Prodo“ ir kiti) bei Vilkpėdės rajono atgaivinimo veidu ketinantį tapti daugiafunkcinį kvartalą „Akropolis Vingis“.

„Tai yra išskirtiniai daugiafunkciniai projektai. Keliasdešimt konversijai numatomų hektarų Vilniaus centre jau yra pajudinta, tačiau potencialo dar yra tikrai daug. Žinoma, viskas nevyks greitai, projektai truks po 5, 8 ar net 10 metų. Dabar prisiliesta tik prie ketvirtadalio ar trečdalio sostinės centro teritorijų įveiklinimo, o perspektyvoje apie pusė šių teritorijų bus „keitime“, – prognozuoja asociacijos vadovas.

Jis neabejoja, kad per tokį ilgą laikotarpį ekonominių krizių, kaip ir pikų, išvengti nepavyks ir tai gali pristabdyti procesą, bet konversijų kryptis tikrai išliks.

Pramonės išvystymu Vilnius nesilygina su Kaunu ar jūrų uostą turinčia Klaipėda. Čia apie 1950-1960 metus buvo pradėta diegti santykinai lengva pramonė. Tačiau ir Vilniaus ribos buvo ne tokios, kokios yra dabar. Tam tikra riba buvo ir dešinysis Neries krantas su svarbia arterija tapusiu Konstitucijos prospektu bei Šnipiškėmis. Kaip ir Paupys nebuvo tankiai apgyvendintas ir laikytas puikia vieta metalo, kailių, tekstilės, tiksliųjų prietaisų gamybos pramonei. Gyvenamosios zonos buvo koncentruotos centre ir tik miestui išaugus, o vėliau apie 2000-uosius prasidėjus aktyviam privatizavimui paaiškėjo, kiek tokių konversijai tinkamų zonų yra miesto centrinėje dalyje.

„Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2030 metų, o dar ilgesnę, net iki 2050 metų miesto viziją apibrėžiančioje Bendrojoje koncepcijoje Vilnius nėra labai pabėgantis į pakraščius nei komercinio turto, nei gyvenamojo būsto prasme. Jis bus labiau koncentruojamas aplink pagrindines miesto transporto ašis, Naujamiestį. Atsižvelgiant į tai NT plėtotojai gali planuoti savo investicijas. Tuo tarpu pramonė juda sava kryptimi, ieškodama didelių erdvių prie greito eismo kelių, nes jai yra kritiškai svarbus geras susisiekimas“, – sako M. Statulevičius.

Ar besiplečiantis Vilnius galėtų ateityje pasiekti ir dabar nuošaliau besikuriančią pramonę – mažai tikėtina. Anot M. Statulevičiaus, sostinė jau pasirinko kitą – vidinio augimo koncepciją ir toks scenarijus nėra svarstomas.