Dujotiekio tiesimas prasidės nuo Jauniūnų, Širvintų rajone, link Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos Lazdijų rajone. Šiuo metu pradedama žymėti trasa, atliekama sprogmenų paieška dujotiekio statybos darbų zonoje, nustatytose vietose pradėti archeologiniai tyrinėjimai bei kiti statybos startui būtini darbai.

„Dėl užsitęsusio pirkimo proceso, darbų grafikas yra labai įtemptas, todėl svarbi kiekviena diena. Esame kruopščiai susiplanavę darbus numatant kiekvienos savaites grafiką, paskyrę atsakingus asmenis ir numatę kontrolės mechanizmus, kad šis ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims svarbus projektas būtų įgyvendintas laiku – iki 2021 m. pabaigos“, – sako pranešime cituojamas laikinasis „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pasak N. Bikniaus, darbų metu itin daug dėmesio bus skiriama darbuotojų saugai, projekto valdymo kokybei ir techninei priežiūrai.

Be to, svarbu, kad rangovas nedelsiant pateiktų užsakymus dujotiekio įrenginių gamintojams Europoje, kad statybai reikalingos medžiagos ir įranga, tokia kaip dujotiekio sklendės, kameros bei kiti įtaisai būtų pristatyti laiku. Tai turi įtakos projekto įgyvendinimo greičiui.

Pirmajame statybų etape didžiausios pajėgos telkiamos dujotiekio statybai nuo Jauniūnų iki Alytaus, tai yra šimto kilometrų vamzdyno statyboms. Vėliau bus nutiesta likusi dujotiekio atkarpa. Iš viso GIPL jungtis iki Lietuvos-Lenkijos sienos tęsis 165 km.

Užtikrinus didelę konkurenciją viešųjų pirkimų metu, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planuota. Vietoje 136 mln. eurų investicijų, projekto sąnaudos, vertinant vamzdžių ir rangos darbų įsigijimą, sumažės iki 112 mln. eurų. Visa GIPL projekto vertė – apie 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisidės ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi. 

Darbus vykdys įmonių konsorciumas, kurį sudaro bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“.

„Amber Grid“ jau užbaigė dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų, siekiančių Lietuvos–Latvijos pasienį, rekonstravimo darbus. Atnaujinant dujotiekį buvo sutvarkyta tarptautiniams dujų srautams svarbi trasos dalis, jungianti Lietuvą ir Latviją. 

Atnaujintas dujotiekis aprūpintas šiuolaikinėmis technologijomis – dujų vamzdyne sumontuoti inovatyvūs korozijos greičio davikliai, nuotoliniu būdu leidžiantys stebėti dujotiekio būklę. Nauji technologiniai sprendimai efektyvina dujotiekio priežiūrą, prailgina naudojamos infrastruktūros tarnavimo laiką ir leidžia užtikrinti dujų perdavimo sistemos saugumą. Šių investicijų reikšmę pabrėžia tai, kad prie projekto finansavimo prisidėjo ir Europos Sąjunga. Daugiau kaip 8 mln. eurų kainavusį projektą įgyvendino rangovų įmonė „MT Group“.

Kaip praneša įmonė, projekto metu buvo atnaujinta 14 km vienos pagrindinių dujų tiekimo gijų visame Baltijos regione. Bendras tarptautinio dujotiekio ilgis Lietuvoje siekia 170 km, jis buvo pastatytas daugiau kaip prieš 30 metų. Šiuo dujotiekiu dujos perduodamos link ir iš Latvijos Inčiukalnio dujų saugyklos, taip pat tiekiamos Baltijos šalių ir Lietuvos poreikiams.

Kaip buvo skelbta, inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) prie Europos Komisijos, Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartį dėl Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybos darbų finansavimo. Bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. eurų.

Lietuvos investicijos į šį projektą sieks 4,7 mln. eurų. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui Europos Komisija skyrė ES paramą pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (CEF) – iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, t.y. Lietuvos daliai tai sudarys iki 2,1 mln. eurų.