Istorinis modernizmo objektas

Kauno centrinio pašto rūmai yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, reprezentuojantis pirmosios Lietuvos Respublikos modernizmo architektūrą. Pastatas pastatytas 1932 metais pagal inžinieriaus Felikso Vizbaro projektą.

Kauno modernizmo architektūra 2023 metais buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

16,5 mln. eurų investicija iki 2027 metų

Kauno centrinio pašto modernizavimo ir įveiklinimo projekto vertė siekia 16,5 mln. eurų. Projektas finansuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų Investicijų programos lėšomis. Tvarkybos darbus atliks atvirą konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Ekstra statyba“. Techninių ir tvarkybos darbų projektus parengė UAB Projektavimo ir restauravimo institutas.

Planuojama, kad tvarkybos darbai bus baigti 2027 metų liepą, o Nacionalinio architektūros instituto veiklos pradžia numatoma 2027 metų pabaigoje.

Kaip bus panaudotas pastatas

Pagal parengtą projektą Kauno centrinio pašto rūmai bus pritaikyti Nacionalinio architektūros instituto veikloms – čia bus sujungtos parodų, tyrimų, edukacijos ir administracinės funkcijos. Pagrindinė pastato erdvė – buvusi operacijų salė pirmame aukšte – taps nuolatinės modernios Lietuvos architektūros ekspozicijos ir specialių projektų vieta. Pietinio korpuso pirmame aukšte taip pat veiks architektūros leidinių skaitykla, kavinė ir kitos viešosios erdvės.

Šalia pagrindinio įėjimo bus įrengtas informacijos centras, kuriame lankytojai galės susipažinti su čia vykstančiais renginiais, laikinosiomis parodomis, įsigyti suvenyrų bei gauti prieigą prie Nacionalinio architektūros instituto rinkinių duomenų. Reprezentacinis pastato vestibiulis bus išsaugotas be esminių pokyčių.

Cokoliniame aukšte numatomos Lietuvos architektūros paveldo saugyklos ir darbo vietos tyrėjams, taip pat ekspozicija, pristatanti Kauno centrinio pašto rūmų istoriją. Antrajame aukšte bus įrengtos laikinosios architektūros parodų erdvės, o trečiajame – didžiausios pastato patalpos bus pritaikytos konferencijoms ir viešiems renginiams.

Ketvirtajame aukšte įsikurs Nacionalinio architektūros instituto administracija, o penktajame ir šeštajame aukštuose planuojami kūrybiniai biurai bei menininkų rezidencijos, skirtos vizituojantiems tyrėjams ir kūrėjams, įgyvendinantiems projektus ir bendradarbiaujantiems su vietos kultūros lauku.