„Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip biurokratinė prievolė, iš tiesų kalbame apie visiškai kitą saugumo lygį. Šiuolaikinė saulės elektrinė – tai skaitmeninė sistema su nuotoliniu valdymu ir ryšiu su tinklu. Jei ji neapsaugota, tampa potencialiu taikiniu“, – teigia „VEESLA Tech“ pranešime cituojamas direktorius Ugnius Franckevičius.

Saulės elektrinės – kibernetinių grėsmių žemėlapyje

Šiuolaikinę saulės elektrinę sudaro inverteriai, valdikliai, energijos kaupikliai, monitoringo platformos ir kita programine įranga paremta infrastruktūra. Dauguma šių sistemų turi nuotolinę prieigą, integracijas su išorinėmis platformomis ir debesų kompiuterijos sprendimais. Tai reiškia, kad kartu su efektyvumu atsiranda ir pažeidžiamumo rizika.

Energetikos sektorius pasaulyje jau yra patyręs atvejų, kai perimtas ar sutrikdytas nuotolinis elektrinių valdymas. Fiksuoti incidentai, kai vienu metu buvo atjungti tūkstančiai generacijos įrenginių ar prarasta galimybė valdyti vėjo parkus. Didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai pažeidžiamas ne pavienis objektas, o ištisa grupė elektrinių, turinčių identiškus nustatymus, gamyklinius slaptažodžius ar tą pačią valdymo architektūrą.

Elektros tinklas turi būti balansuojamas realiuoju laiku. Staigus didelės galios praradimas gali sukelti domino efektą ir paveikti visos sistemos stabilumą. Todėl net ir viena 100 kW ar didesnė elektrinė šiandien vertinama kaip bendros infrastruktūros dalis, o ne izoliuotas objektas.

Kai kibernetinė rizika tampa finansiniais nuostoliais

Nors viešojoje erdvėje dažniausiai minimi „blackout“ scenarijai, verslui kibernetinio incidento pasekmės paprastai yra kur kas pragmatiškesnės – ir skaudesnės. Sustabdyta generacija, prastovos, sugadinta įranga, duomenų praradimas ar net šantažas gali reikšti tiesioginius finansinius nuostolius.

Ypatingą dėmesį ekspertai skiria energijos kaupikliams. Tai sudėtingos technologinės sistemos, kurių netinkamas ar piktybiškai pakeistas valdymas gali sukelti ne tik ekonominių, bet ir fizinio saugumo problemų. Kaupikliai nėra pasyvus įrenginys – jų veikimas priklauso nuo preciziškai sukonfigūruotų algoritmų ir apsaugos parametrų. Todėl saugumo reikalavimai šioje srityje yra susiję su realia technine rizika.

Auditas ir deklaracija: formalumas ar reali kontrolė?

Iki nustatyto termino elektrinių savininkai privalės ne tik įgyvendinti kibernetinio saugumo reikalavimus, bet ir tai pagrįsti. Reikės atlikti nepriklausomą kibernetinio saugumo auditą bei parengti saugumo atitikties deklaraciją, kuri bus pateikta ESO.

Svarbu suprasti, kad tai nėra formali procedūra. Auditą gali atlikti tik sertifikuoti auditoriai, o deklaracija turi būti pagrįsta realiais techniniais ir organizaciniais įrodymais. Jei reikalavimai nebus įgyvendinti laiku, gamybos leidimas gali būti sustabdytas. Praktine prasme tai reiškia, kad elektrinė gali būti atjungta nuo tinklo.

Kai kurios įmonės vis dar klaidingai mano, kad pakaks pasirašyti dokumentą. Tačiau auditas apima sistemų konfigūracijos, prieigų valdymo, slaptažodžių politikos, tinklo segmentavimo, programinės įrangos atnaujinimų ir incidentų valdymo procedūrų vertinimą. Tai realus infrastruktūros patikrinimas, o ne deklaratyvus veiksmas.

Kodėl delsti rizikinga?

Nors 2026 m. gegužės 31 d. terminas gali atrodyti pakankamai tolimas, praktikoje rinka jau dabar susiduria su ribotais kvalifikuotų specialistų pajėgumais. Artėjant terminui, auditorių, kibernetinio saugumo ekspertų ir techninių komandų apkrovos neišvengiamai didės.

Daug verslų valdo skirtingos apimties infrastruktūrą: nuo vienos elektrinės su kaupikliu iki kelių objektų su skirtingais rangovais ir valdymo sistemomis. Be aiškios atsakomybių struktūros ir veiksmų plano kyla rizika, kad atskiros saugumo dalys bus įgyvendintos fragmentiškai, o galutinis rezultatas neatitiks reikalavimų.

Praktikoje procesas prasideda nuo esamos infrastruktūros įvertinimo ir spragų identifikavimo. Tik tuomet diegiamos techninės priemonės, atnaujinamos procedūros ir rengiama dokumentacija auditui bei deklaracijai. Saugumas šiandien tampa tokia pat esmine elektrinės dalimi kaip inverteris ar kabelių infrastruktūra. Skirtumas tik tas, kad jo trūkumas gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir teisę vykdyti veiklą.