Iki bendrovės „Projektai ir Co“ energetikos sektoriuje Lietuvoje niekas nebuvo taikęs BIM metodologijos, todėl net pati idėja buvo rizikinga.

„Mūsų pačių įmonei tai buvo taip pat pilotinis projektas. Tačiau mes nutarėme surizikuoti, nes matome, kaip, šiuo požiūriu, vystosi statybų sektorius“, – sako bendrovės „Projektai ir Co“ direktorius Tomas Gudaitis, pabrėždamas, kad BIM yra neišvengiamybė.

Projektas suderintas iš pirmo karto

Pirminis transformatorių pastotės modelis, elektrotechnikos įrenginiai ir jų priklausiniai, naudojant pažangią partnerių Vokietijoje sukurtą BIM aplinkoje veikiančią programinę įrangą, buvo sumodeliuoti per dvi savaites.

„Ankstyvojoje projektavimo stadijoje iš anksto sukūrėme skaitmeninį pastotės modelį, pasirinkdami pagal nutylėjimą numatytus elektrotechnikos įrenginius. Kai buvo gauta konkreti įranga, techninius jos parametrus suvedėme į iš anksto sukurtą modelį, nutylėtus įrenginius parametrizuodami ir jiems priskirdami konkrečias technines charakteristikas. Taip buvo sukurtas galutinis transformatorių pastotės modelis“, – pasakojo įmonės direktorius T. Gudaitis. Jis akcentavo faktą, kad derinant projektą su užsakovu pastabų modeliui negauta, projektas, o tai yra labai retas atvejis rengiant energetikos projektus, suderintas iš pirmo karto.

Kalbėdamas apie BIM pranašumus, įmonės vadovas pasakojo, kad programinės įrangos naudojimas leido pradiniame projektavimo proceso etape modeliuoti kelias alternatyvas įrenginių parinkimui, tokiu būdu priartėjant prie optimaliausio varianto. T. Gudaitis pabrėžia, kad išskirtinė viso darbo vertė yra tai, kad skaitmeninis transformatorių pastotės modelis leidžia operatoriui turimą modelio informaciją (elektrotechnikos įrenginių parametrus bei technines specifikacijas) naudoti visą gyvavimo ciklo laiką.

„Turima informacija dalijomės tarp skirtingų disciplinų. Pavyzdžiui, gautas topografinis planas buvo integruotas į transformatorių pastotės skaitmeninį modelį, tokiu būdu gaunant išsamią pirminę informaciją, matmenis, atstumus ir kt. Nauji energetikos projektai projektuojami dalinantis informacija tarp naudojamų statybinių konstrukcijų projektavimo programų bei teritorijų planavimo įrankių“, – sakė T. Gudaitis. Skaitmeninis parametrizuotas modelis buvo pateiktas rangovui („Žilinskis ir Co“) bei užsakovui (Energijos skirstymo operatorius (ESO).

Pagrindiniai bendrovės „Projektai ir Co“ užsakovai yra AB LITGRID ir AB ESO.

„Projektuojant tradiciškai, derinant atskiras dalis, disciplinas, yra rizika suklysti ir ko nors nepamatyti, praleisti. BIM metodika leido sumažinti tokią riziką. BIM sudaro galimybę glaudžiai bendrauti tarp disciplinų, gali aiškiai matyti, ką padarė elektrikas, kaip jis sudėliojo įrenginius, kokia jo koncepcija. Visa tai mato ir statybininkas. Taip užkertamos kelias klaidoms, eliminuojamas žmogiškasis faktorius“, – sako T. Gudaitis. Pasak įmonės vadovo, jo komandai sukėlė nuostabą tai, kad galutinis produktas, sukurtas su BIM, lyg ir nesiskyrė nuo tradicinio, tačiau BIM metodika leido išvengti klaidų, kurios būna tradiciniame darbo variante. Kaip tik todėl, mano T. Gudaitis, projektą pavyko suderinti iš pirmo karto.

Suvokta nauda tapo lūžio tašku

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė projekto komanda – nusistovėjusios tvarkos keitimas: tiek įmonės viduje, tiek tarp specialistų kolegų, tiek su užsakovais. 

„Kai žengi į neištyrinėtus vandenis, lydi trukdžiai, nes žmonės nenori keistis – paprastai jie yra inertiški, sunkiai pratinasi prie naujovių, – dalijasi T. Gudaitis. – Tačiau mes surizikavome keisti nusistovėjusią tvarką. Pasipriešinimą pajutome tik iš pradžių, o kai pamatė naudą, greitai visa pasikeitė.“

Kalbėdamas apie lūžio tašką, apie pastangas susikalbėti visiems proceso dalyviams, įmonės vadovas procesus vertina susijusiame kontekste. Energetikos sektoriuje – netgi Europoje – stebimos tik BIM užuomazgos, tad nenuostabu, kad „Projektai ir Co“ komanda daugeliu atveju pasijunta vieni. Jeigu statyboje BIM taikomas nuo koncepcijos iki pat eksploatavimo, tai energetikos projektuose daugelis partnerių būna net mažai tegirdėję apie BIM metodologiją, neretai nėra su kuo bendradarbiauti. T. Gudaitis pripažįsta, kad sunkumų kilo susikalbant ne tik su užsakovais, tiekėjais – iššūkis buvo susikalbėti ir projektuotojų komandoje, bendraujant tarp skirtingų projekto disciplinų: su elektrikais, statybininkais, teritorijų planavimo specialistais. Įmonės vadovui tai buvo ir yra vienas iš svarbiausių tikslų – jungti į procesą kuo daugiau dalyvių.

Verslas investuoja į naujovę, o valstybė trypčioja

„Projektai ir Co" yra „Žilinskis ir Co“ įmonių grupės narė. Ilgametė patirtis ir sukauptos kompetencijos įmonių grupėje lėmė sėkmingą projekto parengimą ir įgyvendinimą.

Nors pirminis transformatorių pastotės modelis buvo sumodeliuotas per dvi savaites, tačiau visas projektavimo procesas, taikant BIM, užtruko 4–5 mėnesius. Tai buvo sąnaudos, dėl kurių įmonė apsisprendė sąmoningai, nes tai buvo naujovė, kuriai įsisavinti reikia laiko.

„Ir Lietuvai, ir mūsų įmonei šis pilotinis projektas suteikė naujų kompetencijų, kurios įgyjamos paklydimų ir taisymų keliu, todėl tam skyrėme kur kas daugiau laiko, negu būtume projektavę įprastai, – sako T. Gudaitis. – Transformatorių pastotės projektas nebuvo nei didelis, nei sudėtingas technine prasme, bet buvo pilotinis. Dabar, taikydami BIM, esame įvykdę gerokai didesnių ir sudėtingesnių projektų, o laiko reikia dvigubai ar trigubai mažiau. Manau, kad specialistai nebenorėtų grįžti prie tradicinių priemonių.“

Tačiau su valstybinėmis institucijomis (Energetikos ministerija, LITGRID, ESO), kaip pastebi T. Gudaitis, Lietuvoje dialogas nevyksta, iki šiol tai yra tik privati, verslo iniciatyva. Tokia valstybinių institucijų ir valstybės įmonių nuostata stebina, nes didžiausia nauda iš BIM tenka eksploatuotojui, turto valdytojui, šiuo atveju – elektros perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriams.