„Rail Baltica“ proveržis: patvirtintas Kaunas–Vilnius ruožas – kelionė truks vos 38 minutes
2026-04-23 06:44
Vyriausybė patvirtino strateginį sprendimą dėl europinės vėžės geležinkelio plėtros – patvirtintas „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas. Kartu nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno ir Jonavos rajonuose. Tai reikšmingas postūmis vienam svarbiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje, kuris sustiprins šalies susisiekimą su Europa ir prisidės prie regiono saugumo.
Vyriausybės kanceliarijos iliustr.
Patvirtintas paskutinis specialusis planas
Patvirtintas Kaunas–Vilnius ruožas yra paskutinysis viso Rail Baltica specialusis planas Lietuvoje. Šis sprendimas atveria kelią tolimesniam projekto įgyvendinimui, kai tik bus užtikrintas finansavimas iš būsimo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio.
Kaip pabrėžia LTG Infra vadovas Vytis Žalimas, ruožas Kaunas–Vilnius yra vienas sudėtingiausių dėl tankiai apgyvendintų teritorijų ir sąlyčio su miestų infrastruktūra. Nepaisant to, jau pasirašytos sutartys dėl teritorijų išpirkimo paslaugų, o tai leidžia pasirengimą vykdyti nuosekliai.
Prioritetas – tarptautinė jungtis su Europa
Nors Vilniaus jungtis yra strategiškai svarbi, pagrindinis prioritetas šiuo metu išlieka Šiaurės–Pietų koridorius, kuris sujungs Lenkiją su Baltijos šalimis. 2024 m. Lietuva, Latvija, Estija ir Europos Komisija sutarė pirmiausia koncentruotis į pagrindinės linijos statybą.
Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, projektas yra kertinis tiek civilinio susisiekimo, tiek karinio mobilumo elementas, didinantis regiono atsparumą ir integraciją į Vakarų Europą.
Kaip drieksis naujoji trasa
Planuojama, kad nauja geležinkelio linija sujungs Kauno ir Vilniaus mazgus, drieksis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius bei Kaišiadoris. Numatytos ir svarbios jungtys su regioninėmis stotimis bei strateginiais objektais – Vilniaus ir Kauno oro uostais, Vilniaus intermodaliniu terminalu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.
Rengiant planą, patikslinti sprendiniai dėl privažiavimo prie sklypų, suplanuota daugiau dviejų lygių sankirtų, užtikrinančių didesnį eismo saugumą. Kariotiškėse numatytas esamos geležinkelio trasos perkėlimas arčiau naujos linijos, atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.
Atlikti tyrimai ir poveikio vertinimas
Projektui jau atlikti esminiai parengiamieji darbai: inžineriniai geologiniai ir archeologiniai tyrimai, strateginis poveikio aplinkai vertinimas, taip pat parengtos keturios trasos alternatyvos.
Be to, suplanuoti infrastruktūros sprendiniai – nuo elektros ir dujų tinklų rekonstrukcijos iki naujų susisiekimo jungčių kūrimo. Tai leidžia projektą vertinti kaip visapusiškai integruotą transporto ir inžinerinės infrastruktūros sistemą.
Kelionė tarp miestų – vos 38 minutės
Įgyvendinus projektą, kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes. Tai reikšmingai pakeis judumo įpročius ir sustiprins ekonominius ryšius tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų.
„Rail Baltica“ išlieka didžiausiu geležinkelių infrastruktūros projektu Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendina LTG grupė kartu su Europos Sąjunga. Projektas ne tik sujungs regioną su Vakarų Europa, bet ir sukurs modernią, elektrifikuotą, europinio standarto transporto sistemą.
Patvirtintas Kaunas–Vilnius ruožas yra paskutinysis viso Rail Baltica specialusis planas Lietuvoje. Šis sprendimas atveria kelią tolimesniam projekto įgyvendinimui, kai tik bus užtikrintas finansavimas iš būsimo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio.
Kaip pabrėžia LTG Infra vadovas Vytis Žalimas, ruožas Kaunas–Vilnius yra vienas sudėtingiausių dėl tankiai apgyvendintų teritorijų ir sąlyčio su miestų infrastruktūra. Nepaisant to, jau pasirašytos sutartys dėl teritorijų išpirkimo paslaugų, o tai leidžia pasirengimą vykdyti nuosekliai.
Prioritetas – tarptautinė jungtis su Europa
Nors Vilniaus jungtis yra strategiškai svarbi, pagrindinis prioritetas šiuo metu išlieka Šiaurės–Pietų koridorius, kuris sujungs Lenkiją su Baltijos šalimis. 2024 m. Lietuva, Latvija, Estija ir Europos Komisija sutarė pirmiausia koncentruotis į pagrindinės linijos statybą.
Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, projektas yra kertinis tiek civilinio susisiekimo, tiek karinio mobilumo elementas, didinantis regiono atsparumą ir integraciją į Vakarų Europą.
Kaip drieksis naujoji trasa
Planuojama, kad nauja geležinkelio linija sujungs Kauno ir Vilniaus mazgus, drieksis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius bei Kaišiadoris. Numatytos ir svarbios jungtys su regioninėmis stotimis bei strateginiais objektais – Vilniaus ir Kauno oro uostais, Vilniaus intermodaliniu terminalu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.
Rengiant planą, patikslinti sprendiniai dėl privažiavimo prie sklypų, suplanuota daugiau dviejų lygių sankirtų, užtikrinančių didesnį eismo saugumą. Kariotiškėse numatytas esamos geležinkelio trasos perkėlimas arčiau naujos linijos, atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.
Atlikti tyrimai ir poveikio vertinimas
Projektui jau atlikti esminiai parengiamieji darbai: inžineriniai geologiniai ir archeologiniai tyrimai, strateginis poveikio aplinkai vertinimas, taip pat parengtos keturios trasos alternatyvos.
Be to, suplanuoti infrastruktūros sprendiniai – nuo elektros ir dujų tinklų rekonstrukcijos iki naujų susisiekimo jungčių kūrimo. Tai leidžia projektą vertinti kaip visapusiškai integruotą transporto ir inžinerinės infrastruktūros sistemą.
Kelionė tarp miestų – vos 38 minutės
Įgyvendinus projektą, kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes. Tai reikšmingai pakeis judumo įpročius ir sustiprins ekonominius ryšius tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų.
„Rail Baltica“ išlieka didžiausiu geležinkelių infrastruktūros projektu Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendina LTG grupė kartu su Europos Sąjunga. Projektas ne tik sujungs regioną su Vakarų Europa, bet ir sukurs modernią, elektrifikuotą, europinio standarto transporto sistemą.
Infrastruktūra
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...
2026-08-12 14:53
Kalnėnuose įgyvendintas nuotekų infrastruktūros plėtros projektas, sudarantis sąlygas naujų gyvenamųjų kvartalų plėtrai ir jų prijungimui prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. „Vilniaus vandenys“ šiame sostinės rajone nutiesė apie 1,1 km savitakinių ir 5,3 km slėginių nuotekų tinklų bei įre...
Prasideda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių atnaujinimas: į 9 km ruožus investuojami milijonai
2026-08-05 09:18
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių – krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė – atnaujinimą. Artimiausiu metu skirtinguose šio kelio ruožuose bus vykdomi rekonstrukcijos, projektavimo ir rangos darbai, apimantys beveik 9 kilometrus. I...
2026-08-03 11:45
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2021–2025 m. Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių dalis elektros suvartojime augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. 2025 m. Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ES vidurkį – 49,9 proc. Šį proveržį lėmė sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra be...
2026-07-29 15:55
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ inicijavo magistralinio kelio A5 ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km defektų ištyrimo ekspertizę. Sprendimas priimtas po to, kai šių metų pavasarį atliekant garantinę kelio apžiūrą buvo nustatyti statinio defektai. Siekiama objektyviai įvertinti jų atsiradimo pr...
2026-07-28 13:30
Šią savaitę magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys pradedami dar vieno daugiau kaip 2,2 km ilgio ruožo paprastojo remonto darbai. Juos vykdys UAB „Fegda“, o projektą už beveik 1,9 mln. eurų su PVM planuojama baigti iki šių metų lapkričio pabaigos.
2026-07-28 08:55
Europoje veikiantis EPC (angl. Engineering, Procurement and Construction, liet. „iki rakto“) rangovas „MT Group“ pasirašė reikšmingos apimties statybos rangos sutartį su „Cobra IS / Sener“ konsorciumu dėl pagrindinės infrastruktūros (angl. Balance of Plant) įgyvendinimo Vokietijos SGD terminale. Str...
2026-07-23 13:14
Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradeda Nemenčinės nuotekų valyklos rekonstrukciją. Į projektą bus investuota 15 mln. eurų (be PVM). Modernizavus daugiau kaip keturis dešimtmečius veikiančią valyklą, joje bus įdiegtos pažangios azoto ir fosforo šalinimo technologijos, au...
2026-07-23 12:45
Daugiau nei šešis dešimtmečius eksploatuotas tiltas per Anykštą Anykščių rajone netrukus bus rekonstruotas iš pagrindų. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda rajoninio kelio Nr. 1207 Anykščiai–Burbiškis–Rubikiai 3,638 km esančio tilto rekonstrukciją, kurios vertė siekia beveik 1,8 mln. eu...
2026-07-23 09:10
Įgyvendinant vieną svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, „Via Lietuva“ gavo statybą leidžiantį dokumentą beveik 12 km ilgio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijai. Po rekonstrukcijos intensyviai naudojamas ruožas taps keturių eismo juostų magi...
2026-07-22 14:03
Lietuva žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama elektros perdavimo infrastruktūrą ir energetinį saugumą. Vyriausybė pritarė nutarimui pradėti 330 kV elektros perdavimo linijos „Varduva“–Broceni inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą. Šis sprendimas leidžia pradėti teritorijų planavimo...
2026-07-21 13:51
Viename svarbiausių šalies magistralinių kelių – A11 Šiauliai–Palanga – netrukus prasidės dar vieno nusidėvėjusio ruožo remontas. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ Telšių rajone atnaujins beveik 7,3 km ilgio atkarpą, kurioje bus sutvarkyta kelio danga, autobusų stotelės, vandens nuvedimo sist...
2026-07-21 11:50
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet Klaipėdos apskrities elektros tinklo plėtrai ir modernizavimui skiria 40 mln. eurų. Investicijos leis nutiesti daugiau kaip 280 km kabelinių elektros linijų, pastatyti ir atnaujinti 125 transformatorines. Didžioji dalis lėšų bus skirta naujų klientų pri...
2026-07-21 10:58
Beveik prieš penkerius metus pradėta laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinę (HES) idėja žengė dar vieną svarbų etapą. Parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuriame įvertintas galimas būsimo statinio poveikis gamtai, gyvenamajai aplinkai, elektros energijos gamybai i...
2026-07-21 10:17
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė pirmąjį K. Jelskio gatvės rekonstrukcijos etapą Vilniuje, šalia plėtojamo „Sakų“ kvartalo. Kartu įrengta nauja viešoji aikštė su fontanu, poilsio erdvėmis ir komercinėmis zonomis. Į infrastruktūros atnaujinimą bendrovė jau investavo daugiau ka...
133 km žvyrkelių, 1 200 namų ūkių ir ilgalaikis efektas: kaip mažinamas dulkėtumas Lietuvos keliuose
2026-07-20 07:32
AB „Kelių priežiūra“ šiemet visoje Lietuvoje plečia žvyrkelių dulkėtumo mažinimo programą. Darbai jau vykdomi 39 savivaldybėse, o priemonės taikomos prioritetiniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose prie maždaug 1 200 namų ūkių. Programos tikslas – sumažinti dulkių poveikį gyventojams, pagerinti ...
2026-07-17 15:14
„Via Lietuva“ tęsia investicijas į laukinių gyvūnų apsaugos infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose. Šiemet magistraliniuose keliuose bus įrengta apie 90 km apsauginių tvorų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.
2026-07-13 11:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aštuoniems savivaldybių projektams skyrė 8,36 mln. eurų finansavimą elektros tinklų infrastruktūros plėtrai. Investicijos bus nukreiptos į laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitų investicinių teritorijų aprūpinimą reikiamais elektros pajėgumais. Tikimasi,...
| www.julija.eu