Patvirtintas paskutinis specialusis planas

Patvirtintas Kaunas–Vilnius ruožas yra paskutinysis viso Rail Baltica specialusis planas Lietuvoje. Šis sprendimas atveria kelią tolimesniam projekto įgyvendinimui, kai tik bus užtikrintas finansavimas iš būsimo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio.

Kaip pabrėžia LTG Infra vadovas Vytis Žalimas, ruožas Kaunas–Vilnius yra vienas sudėtingiausių dėl tankiai apgyvendintų teritorijų ir sąlyčio su miestų infrastruktūra. Nepaisant to, jau pasirašytos sutartys dėl teritorijų išpirkimo paslaugų, o tai leidžia pasirengimą vykdyti nuosekliai.

Prioritetas – tarptautinė jungtis su Europa

Nors Vilniaus jungtis yra strategiškai svarbi, pagrindinis prioritetas šiuo metu išlieka Šiaurės–Pietų koridorius, kuris sujungs Lenkiją su Baltijos šalimis. 2024 m. Lietuva, Latvija, Estija ir Europos Komisija sutarė pirmiausia koncentruotis į pagrindinės linijos statybą.

Pasak susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako, projektas yra kertinis tiek civilinio susisiekimo, tiek karinio mobilumo elementas, didinantis regiono atsparumą ir integraciją į Vakarų Europą.

Kaip drieksis naujoji trasa

Planuojama, kad nauja geležinkelio linija sujungs Kauno ir Vilniaus mazgus, drieksis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, Žaslius bei Kaišiadoris. Numatytos ir svarbios jungtys su regioninėmis stotimis bei strateginiais objektais – Vilniaus ir Kauno oro uostais, Vilniaus intermodaliniu terminalu, taip pat jungtis Panevėžio kryptimi.

Rengiant planą, patikslinti sprendiniai dėl privažiavimo prie sklypų, suplanuota daugiau dviejų lygių sankirtų, užtikrinančių didesnį eismo saugumą. Kariotiškėse numatytas esamos geležinkelio trasos perkėlimas arčiau naujos linijos, atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.

Atlikti tyrimai ir poveikio vertinimas

Projektui jau atlikti esminiai parengiamieji darbai: inžineriniai geologiniai ir archeologiniai tyrimai, strateginis poveikio aplinkai vertinimas, taip pat parengtos keturios trasos alternatyvos.

Be to, suplanuoti infrastruktūros sprendiniai – nuo elektros ir dujų tinklų rekonstrukcijos iki naujų susisiekimo jungčių kūrimo. Tai leidžia projektą vertinti kaip visapusiškai integruotą transporto ir inžinerinės infrastruktūros sistemą.

Kelionė tarp miestų – vos 38 minutės

Įgyvendinus projektą, kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes. Tai reikšmingai pakeis judumo įpročius ir sustiprins ekonominius ryšius tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų.

„Rail Baltica“ išlieka didžiausiu geležinkelių infrastruktūros projektu Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendina LTG grupė kartu su Europos Sąjunga. Projektas ne tik sujungs regioną su Vakarų Europa, bet ir sukurs modernią, elektrifikuotą, europinio standarto transporto sistemą.