„Laiko pasiruošti energinių reikalavimų įgyvendinimui buvo pakankamai“

Mokslininkas stebisi šurmuliu, kuris vis pasigirsta artėjant naujų pastatų energetinio naudingumo reikalavimų įsigaliojimo terminui.

„Šiandien naujų namų apšiltinimą mes projektuojame remdamiesi skaičiavimais, kurie buvo atlikti dar 2004 metais. Tuo metu buvo visai kitos energijos ir statybos darbų kainos. 2012 m. Aplinkos ministerija organizavo naujus pastatų ekonominio efektyvumo skaičiavimus, kuriais remiantis sudaryti naujieji reikalavimai. Informacija apie tai, kad reikalavimai pastatų energiniam naudingumui didės, paskelbta 2010 m., konkretūs rodikliai reglamente atsirado 2012 m., tačiau kai kas pastatus nori statyti taip, kaip buvo nuspręsta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Daug kam tai tikriausiai patogu: rutininis darbas, nereikia inovacijų, mokymų, nereikia tobulėti. Neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad dalis statytojų mano, jog naujų reikalavimų įgyvendinimui jie pasirengę, tik kažkas turi nurodyti, kaip tai padaryti, kiek mineralinės vatos ar polistireninio putplasčio į sienas įdėti“, – kalbėjo R. Bliūdžius.

Pasirodo, kad naujų reikalavimų įdiegimo žingsniai buvo numatyti tam, kad būtų sukurtos naujos medžiagos, surasti efektyvesni apšiltinimo sprendiniai, įdiegtos pažangios pastatų šildymo ir vėdinimo technologijos, panaudota kuo daugiau pastate arba jo aplinkoje iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos.

„Suprojektuoti metrinius termoizoliacinių medžiagų sluoksnius, langus su penkiais stiklais – tikrai ne tas kelias, kuriuo turime eiti. Manau, kad laiko pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui buvo pakankamai, kita vertus, A energinio naudingumo klasė yra tik pirmas, nors ir reikšmingas, žingsnis siekiant įgyvendinti galutinius pastatų energinio naudingumo didinimo siekius 2020 metais. Kas norėjo, tikrai spėjo šiam etapui pasirengti, įdiegti savo sukurtas naujoves arba pasinaudoti kitų Europos šalių patirtimi. Tą patvirtina ir nemažas skaičius pastatytų ir sertifikuotų A ir A+ klasių pastatų. Akivaizdu, kad šie žmonės ne tik rimtai pasirengę vykdyti pastatų energinio naudingumo reikalavimus, bet ir mato ekonominę naudą – energiškai efektyvių pastatų paklausa didėja“, – konstatuoja pašnekovas.

Energinis efektyvumas kainuoja

Pastatų energinio naudingumo didinimas reikalauja ne tik naujų idėjų, sprendinių, bet ir papildomų lėšų. Naujus reikalavimus atitinkančių pastatų statybos kainos padidėjimas – bene dažniausia diskusijų šiuo klausimu tema. Vieni kalba apie 25–30 procentų, kiti – 7–11 procentų. Tikriausiai teisūs ir vieni, ir kiti: tie, kurie iki šiol statė vos ne vos C arba B energinio naudingumo klasių reikalavimus atitinkančius nesandarius pastatus be vėdinimo sistemų, turės žengti labai didelį žingsnį įgyvendinant A klasės reikalavimus, ir tai kainuos daug.

Tie statytojai, kurie visuomet rūpinosi statybos efektyvumu, mikroklimato sąlygų užtikrinimu ir taikė į aukščiausią C arba B klasės reikalavimų įvykdymo dalį, vietoj elementarių sluoksnių storinimo priemonių diegs naujoves, tikriausiai sugebės pastatyti A klasės pastatus papildomai investuodami iki 10 procentų lėšų, kurios labai greitai sugrįš eksploatuojant pastatus.

Pastatų sandarumas ir vėdinimas – visada kartu

Nuotraukoje – tiriamas mineralinės vatos pralaidumas orui

R. Bliūdžius daug metų vadovavo KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijai, kurios viena iš tyrimų ir ekspertinės veiklos sričių – pastatų sandarumas ir vėdinimas. Pastato sandarumo reikalavimai buvo visuose Lietuvos pastatų energinį naudingumą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Naujovė – privalomas naujų A klasių pastatų sandarumo matavimas. Tai reiškia, kad neužteks deklaruoti, kad pastatas sandarus, tai turės patvirtinti matavimo rezultatai. Pasiekti reikiamą pastato sandarumą tikrai nesudėtinga, tačiau pastato sandarumu turi būti pradėta rūpintis projektuojant pastatą, vėliau, vykstant statyboms, būtina darbų kontrolė, gerų sandarumo rezultatų padeda pasiekti inovatyvių sandarinimo medžiagų naudojimas ir aukštesnė darbininkų kvalifikacija.

Dažnai galima išgirsti, kad sandariuose pastatuose nebus kuo kvėpuoti, kaupsis drėgmė, augs pelėsiai. Taip tikrai gali atsitikti, jei nebus suprojektuota ir įrengta pastato vėdinimo sistema. Dažnai klaidingai manoma, kad pastato vėdinimo sistema gali būti tik mechaninė – ventiliatoriais oras tiekiamas į patalpas ir šalinamas iš jų. Tokia nuomonė tikriausiai yra sovietmečio palikimas, kai natūralaus vėdinimo problema buvo spręsta labai primityviai: oras patekdavo per pastato konstrukcijų, ypač langų plyšius, o išeidavo per įvairius kanalus. Tuo metu kiauras langas buvo vėdinimo sistemos dalis, pro kurią į patalpas patekdavo oras, todėl atrodė, kad natūralaus vėdinimo sistemos nebuvo.

Dabar visas reikalingas oras turi patekti per vėdinimo sistemos įtaisus, kurie gali būti tiek natūralios, tiek ir mechaninės vėdinimo sistemos dalis. A energinio naudingumo klasės pastatuose gali būti suprojektuota bei įdiegta ir natūralaus vėdinimo sistema – turi būti įrengtos rankomis arba mechaniškai valdomos orlaidės, pro kurias į patalpas tiekiamas ir iš jų šalinamas oras veikiant vėjo arba oro slėgių skirtumo sukeliamoms jėgoms. Akivaizdu, kad mechaninio vėdinimo, turinčio šilumogrąžą, sistemos efektyvesnės, tačiau jos neprivalomos.

Technologijos be žmogaus – nieko vertos

Nuotraukoje – sandarumo matavimas

Kalbant apie pastato inžinerines sistemas būtina pažymėti, kad jų naudojimas padeda įgyvendinti pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Vis dažniau naudojamos išmaniosios pastatų šildymo, vėdinimo, apšvietimo technologijos, jos ne tik palengvina pastatų eksploataciją, bet ir taupo energiją. Tačiau išmaniųjų technologijų diegimą reiktų pradėti nuo naudotojo. Jeigu pastato naudotojas imlus naujovėms, jas efektyviai naudos, rūpinsis sistemų priežiūra, bus taupoma energija, užtikrinamos geros patalpų mikroklimato sąlygos.

„Aš tikrai pritariu toms technologijoms, bet jos turi būti parengtos taip, kad atitiktų kiekvieno žmogaus poreikius. Juk kiekviena sistema reikalauja energijos ir priežiūros. Jeigu žmogus, name įsirengęs išmaniąsias sistemas, jomis nesinaudoja ir nejaučia naudos, jos nebetenka prasmės, naudoja energiją, tačiau laukiamo rezultato neduoda“, – įsitikinęs R. Bliūdžius.

Parama naujovių diegimui

Anot mokslininko, pasaulis taip jau sukurtas, kad vieni jo gyventojai tik ir ieško, ką čia naujo išbandžius, o štai kiti labiau už viską vertina senus įpročius.

„Kalbėdami apie naujų reikalavimų įgyvendinimą, sako: ateis laikas ir padarysime. Statybos sritis, pastatų energinis naudingumas – ne išimtis. Pirmieji yra progreso variklis, jie jau stato A klasių pastatus, kitus reikia kaip nors paskatinti prisijungti prie pirmųjų“, – konstatuoja KTU Statybos ir architektūros instituto direktorius. Jo manymu, iki šiol pastatų energinio naudingumo didinimas Lietuvoje buvo nepakankamai propaguojamas ir skatinamas.

„Aš manau, jeigu tiek dėmesio, kiek jo dabar skiriama renovacijai, būtų sutelkta į naujas energiškai efektyvias statybų technologijas, rezultatai būtų visai kitokie. Suprantama, kiek daug energijos galima sutaupyti renovuojant esamus pastatus, tačiau turėtų būti labiau vertinami statytojai, statantys naujus, modernius pastatus, diegiantys naujus sprendimus. Reiktų pagalvoti ir apie tai, kad ir per renovaciją būtų taikoma kuo daugiau naujų energiškai efektyvių apšiltinimo sprendinių. Užsienio šalyse populiarių pastatų energinio naudingumo rėmimo iniciatyvų kol kas pas mus nedaug. Apie tai gerokai mažiau kalbama“, – pripažįsta pašnekovas.

Besikeičiantis mokslo ir verslo santykis

Tegul ir trūkčiodama, statybų verslas pamažu eina į priekį energinio naudingumo didinimo link. Dažnai užduodamas klausimas: kaip mokslas gali paskatinti šį procesą? Šiandien pašnekovas mato daug verslo ir mokslo bendradarbiavimo pokyčių.

„Labai sunku atsakyti už visus. Bendravimo tarp statybos verslo ir mokslo atstovų tikrai nemažai. Dar prieš dešimtmetį verslo užsakymu universitetų laboratorijose buvo sukuriama daugiau naujovių, tačiau pasikeitus mokslo finansavimo ir vertinimo principams, universitetų mokslininkai daugiau orientuojami į mokslinių straipsnių rašymą. Didelė dalis taikomosios mokslinės veiklos persikėlė į įmonių laboratorijas. Šiandien matome, kad didžiausių statybos gaminių įmonių, jų korporacijų laboratorijų lygis gerokai aukštesnis nei universitetų, ir ta takoskyra tik didėja“, – pripažįsta mokslininkas.

Anot jo, priežastys čia labai paprastos. Verslininkai tiesiog paskaičiavo, kad jiems labiau apsimoka savo laboratorijose laikyti mokslininkus, efektyviai išnaudoti jų kūrybinį potencialą, valdyti sukurtą intelektinę nuosavybę, o ne mokėti pinigus universitetui. Šiandien liko nedaug statybos srities laboratorijų ES šalių universitetuose, kurios turėtų naują įrangą ir reikalingus ekspertus. O štai didelių kompanijų laboratorijose stovi naujausia įranga, dirba geriausi mokslininkai, kurie niekur nesiblaško.

Nuotraukoje – lango oro ir vandens pralaidumo bandymas KTU Statybinės fizikos laboratorijoje

„Universitetuose kurti naujoves sudėtinga ir todėl, kad jie privalo viešinti savo pasiekimus. Tačiau ne visa informacija verslo kompanijos nori dalintis. Mes irgi turime užsakovų, kuriems sutartimi įsipareigojame, kad neviešinsime gautų tyrimų duomenų. Čia kyla šioks toks konfliktas. Universitete dirbančio mokslininko tikslas – padarius kažką naujo, tai paviešinti. Tačiau verslui labiau rūpi tai, kad paviešinus gautą rezultatą, jis nebetenka didžiosios dalies vertės. Šiuo metu universitetų mokslo vystymo taisyklės labiau tinka fundamentaliems tyrimams, o eksperimentinei plėtrai, kuri galėtų duoti didžiausią naudą statybos sektoriui, netinka“, – dėsto R. Bliūdžius.

Jis sako, kad mato efektyvią mokslo įstaigų, valstybės ir verslo partnerystę. Tai – įvairūs verslo inovacijų skatinimo projektai. Jie skatina verslą ir mokslininkus dirbti kartu. Tačiau ir šioje srityje sutinkama nemažai kliuvinių – verslininkus gąsdina paramos programas koordinuojančių valstybės institucijų biurokratija, jie neturi su mokslo inovacijomis gebančių dirbti žmonių. Pastaruoju metu mes jiems bandome padėti rengti paraiškas, informuojame apie galimybes iš dalies kompensuoti mokslo ir inovacijų išlaidas. Tai nelengva, nes verslui svarbiausia – rezultatas – ir kuo greitesnis“, – kalbėjo R. Bliūdžius.

Universitetų mokslininkams, dirbantiems taikomųjų tyrimų, eksperimentinės plėtros srityse, šiandien tenka prisitaikyti, atrasti savo veiklą, kurią gali pasiūlyti visuomenei. „Mažesnėse valstybėse, tokiose kaip Lietuva, svarbia tampa ekspertinė veikla. Mokslininkai iš kūrėjų dažnai tampa pripažinimo ekspertais. Kaip jau minėjau anksčiau, mes jau šiek tiek vėluojame kurdami pastatų energinio naudingumo didinimo sprendinius. Tačiau kol mes laukiame, aplink dirba kiti. Įsigaliojus naujiesiems pastatų energinio naudingumo reikalavimams, į Lietuvos statybos rinką bus tiekiamos naujos medžiagos, gaminiai, konstrukciniai sprendiniai. Tikrai ne visi jų bus tinkami Lietuvos klimatui, ne visų panaudojimo sritys bus aiškiai apibrėžtos. Prie šių klausimų sprendimo gali prisidėti ir mokslininkai. Šiuo metu Lietuvoje yra skatinama universitetų laboratorijų akreditavimo, pripažinimo veikla. Tokiose laboratorijose dirbantys mokslininkai nuolat palaiko ryšius tiek su statybinių medžiagų ir gaminių gamintojais, tiekėjais, tiek ir su statytojais. Šiuo metu tai bene efektyviausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo veikla, duodanti naudą ir mokslininkams, ir verslui, ir valstybei.

Statybos sektoriaus energinio efektyvumo didinimas – iššūkis

Mokslininkas pastebi, kad Lietuvos statybos sektoriuje trūksta bendrųjų vystymo gairių, bendro supratimo, kokiu keliu eisime. Inovacijos, progresas tikrai nėra paprasti procesai, tačiau sėkmingam jų vystymui reikalinga aiški perspektyva ir motyvacija. Naujų pastatų statybos efektyvumui didinti labai padėtų ilgalaikės prognozės, kokios bus artimiausio dešimtmečio naujų pastatų statybos apimtys. Tokios prognozės padėtų verslui apsispręsti, kiek verta investuoti į naujų pastatų statybos tobulinimą. Tik pamatęs, kad inovacijos atsiperka, verslininkai aktyviau prisidės prie statybų srities inovacinių procesų.

Vakarų ir Vidurio Europoje, Skandinavijos šalyse aiškiai matoma tendencija – naujų pastatų, ypač gyvenamosios ir visuomeninės paskirties, statoma vis mažiau. Konkurencija šioje srityje didės, todėl naujus pastatus statys tik tikrai gebantys tai daryti, pasiryžę diegti naujoves statytojai. Tačiau iniciatyvūs ir kūrybingi statybų verslo atstovai be darbo neliks. Didžiosios darbų apimtys persikels į renovacijos procesus. Šioje srityje taip pat bus reikalingos naujovės. Juk ne visada bus tik papildomai apšiltinamos sienos ir stogas pagal C klasės reikalavimus. Esamiems pastatams taip pat turės būti taikomi aukštesni energiniai reikalavimai“, – pastebi jis.

Statybos sektoriaus energinio efektyvumo didinimas, be abejo, yra iššūkis, kurį įveikti nebus lengva, tačiau bendros pastangos padės tai pasiekti. „Reikia, kad labiau bendradarbiautų statybos verslo, mokslo ir valstybės institucijos. Kuo daugiau žmonių supras šiuos siekius, kuo daugiau bus kalbama apie priemones jiems įgyvendinti ir jų duodamą naudą, tuo lengviau bus priimti sprendimus ir pasiekti tikslus. Tada visiems bus geriau“, – įsitikinęs KTU Statybos ir architektūros instituto direktorius.

KTU nuotr.