Didesnį savarankiškumą ir juridinio asmens statusą įgijusi Regiono plėtros taryba suteiks platesnes galimybes savivaldybėms bendradarbiauti, plėtoti bendrus regionų projektus ir prisiimti realią atsakomybę už regiono plėtrą. Šiuo metu Regionų tarybos neturi teisinio statuso, todėl jų veikla taip pat yra ribota, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvoje valdžia yra viena iš labiausiai centralizuotų Europoje, tai rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai. Suteiktos platesnės galimybės Regionų plėtros taryboms keis susidariusią situaciją ir leis regionams būti labiau savarankiškiems, nes tarybos vienys savivaldybes – pavyzdžiui, skatins bendrai spręsti regiono problemas.

„Manau, kad šis kokybinis pokytis yra labai svarbus regionams sustiprinti, o decentralizacija skatins regionų savivaldybes susitarti tarpusavyje“, – sako pranešime cituojamas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Savivaldybėms bendrai nusprendus, regionų lygiu galės būti telkiamos funkcijos bei viešosios paslaugos, nes jų teikimas dabar nėra optimalus nei savivaldybių lygiu, nei nacionaliniu lygiu (tokiose srityse kaip antrinė sveikatos priežiūra, viešasis transportas, turizmo rinkodara, profesinis mokymas).

Naujajame įstatymo projekte numatoma kurti ir valstybinių bei privačių ekspertinių organizacijų kompetencijų tinklą. Toks kompetencijų tinklas padės Regionų plėtros taryboms rengti ir įgyvendinti regionų plėtros planus, planuoti regionų investicijas.

Taip pat numatyta, kad bus vertinamas įvairių teisės aktų poveikis regionų plėtrai.