2024 birželio 14 d. penktadienis, 4:45
Reklama  |  facebook

Rimantas Pakeris, žmogus, kuris nuolatos ieškojo naujovių

2016-01-02 09:26
Rimantas Pakeris 21 metus vadovavo įmonei, kuri iki privatizavimo vadinosi Alytaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus trupėti planinei rinkai, Alytaus įmonės produkcijai tapus nepaklausia, R. Pakeris aktyviai ieškojo naujų gaminių, kuriuos galima būtų tiekti rinkai. Vytautas Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos (SIA) prezidentas, neabejoja, kad R. Pakeris tapo pirmuoju gelžbetonio pramonės atstovu, pradėjusiu eksportą į Švediją.
nuotrauka
Rimantas Pakeris 21 metus vadovavo įmonei, kuri iki privatizavimo vadinosi Alytaus gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Statybos industrijos asociacijos nuotr.


Minimos įmonės
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Rimanto Pakerio, Alytaus gelžbetonio konstrukcijų gamyklos, kuriai jis vadovavo 21-erius metus, nebėra gyvo. Kolegos jį mena kaip nuolat naujovių ieškojusį žmogų, kuris stengėsi neužsisklęsti kasdienybėje. Kai 1994 m. buvo steigiama Statybos industrijos asociacija, R. Pakeris buvo tarp bendraminčių.

Išgyvenimą vaikų namuose lėmė fizinis pasirengimas

Rimantas Jonas Pakeris gimė 1943 m. rudenį Utenos raj., Kairionių kaime. Būdamas penkerių metų vaikas, jis liko našlaitis – priglaudė mamos giminės. Nuo 1954 iki 1960 m. jam teko dalia gyventi Utenos vaikų namuose nr. 1, kur baigė 10 klasių. Šis gyvenimo tarpsnis nebuvo iš lengvųjų.

Nuotraukoje - R. Pakeris (kairėje), jam įteikus LPK nominaciją „Profesijos riteris“. Su Gerardu Brazausku. 2008 m

„Gyvenimas vaikų namuose buvo pakankamai sudėtingas, tad norint, kad tavęs labai neskriaustų, teko daug sportuoti, kad nebūtum fiziškai ir morališkai silpniausias. Taigi, užsiiminėjau boksu, krepšiniu, tinkliniu, futbolu, stalo tenisu ir pagrindine sporto šaka, kuri padėjo ateityje, – sportine gimnastika. Tapau net Lietuvos sportinės gimnastikos rinktinės nariu“, – pasakoja jis savo paties užrašytuose prisiminimuose.

Apie 1959 m. R. Pakeris buvo paskirtas vaikų namų moksleivių tarybos pirmininku, o 1961 m. buvo perkeltas į Vilniaus vaikų namus nr. 5. Čia jis mokėsi tuometinėje 16-oje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Užupio gimnazija.

„11-oje klasėje buvo tik 14 mokinių, tarp jų ir keli jaunuoliai iš kitų miestų. Neaišku dėl ko, spėjama, dėl galimai organizuojamo ginkluoto pasipriešinimo okupantams, daugelis jų buvo išblaškyti nežinia kur. Bet tai – jau istorikų reikalas“, – rašo R. Pakeris.

1961 m. baigęs vidurinę mokyklą, R. Pakeris tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Dienomis teko dirbti, o vakarais lankyti paskaitas. Jis dirbo jau seniai bankrutavusiame šilko-pliušo kombinate, – iš pradžių 1-os, vėliau ir 2-os kategorijos šaltkalviu. Tuo metu R. Pakeris gyveno KPI bendrabutyje Vydūno alėjoje.

Po 1,5 metų jis buvo perkeltas į dieninę grupę, nes mokytis vakariniame fakultete buvo uždrausta. Mokydamasis dieniniame fakultete negalėjo dirbti, dėl to likau be pajamų ir galimybės išgyventi. Liko vienintelė išeitis, kuria jis ir pasinaudojo – 1963 m. savanoriškai išėjo tarnauti į sovietinę armiją.

Iš tarnybos – į gamybą

Po tarnybos armijoje, 1966 m. R. Pakeris grįžo į Kauną.

Nuotraukoje dešinėje – parodoje RESTA.

„Išlipęs iš traukinio net nežinojau, kur eiti pernakvoti, – prisiminė jis tuos laikus. – Patraukiau pas buvusius bendramokslius iš KPI, kurie jau buvo bebaigią mokslus. Po dviejų dienų mane, kaip stalo tenisininką, priėmė į būsimą Kauno namų statybos kombinato stambiaplokščių detalių gamyklą dirbti 2-os kategorijos šaltkalviu. Buvau priimtas ir į KPI inžinerinės ekonomikos fakulteto vakarinį skyrių, kur mokslai truko net 6 metus, tad visą laiką teko dirbti ir mokytis po 16-18 valandų.“

Kauno namų statybos kombinato stambiaplokščių detalių gamykloje buvo gaminami ir į statybos aikšteles vadinamaisiais panelvežiais pristatomi rūsio, lauko ir vidaus sienų, perdangų bei prirenkami gelžbetonio gaminiai, taip pat aplinkos gaminiai, parapetai. Jie buvo skirti seno tipo namams, statytiems iki praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio vidurio.

Gamykloje veikė lauko sienų, vidaus sienų ir perdangų poligonai ir armatūriniai cechai bei pagalbiniai cechai: mechaninis-remonto ir elektros. Darbai buvo vykdomi trimis pamainomis. Po ketverių metų R. Pakeris buvo paskirtas lauko sienų gamybos meistru, vėliau – poligono meistru, dar po kiek laiko buvo įdarbintas NSK administracijoje.

Patyrė sovietmečio gamybos problemų

Prasidėjus gamyklos „perginklavimui“ buvo suprojektuoti naujo tipo namai: tai 25, 45 ir 55 butų penkiaaukščiai, 81 ir daugiau butų devynaukščiai, o vėliau ir 47 butų 12-os aukštų namai su skirtingais gaminiais. Šių namų privalumai, palyginti su senaisiais, buvo įvairios butų konfigūracijos, skirtinga lauko apdaila, kuriai naudoti marmuro grūdeliai arba vadinamasis granitas, tai yra, lietuviškas 10-20 mm žvirgždas.

Prie senųjų gamyklos cechų atsirado ir naujų: santechnikos, perdangų, armatūros, lauko sienų bei energomechanikos. Nors technologiniu požiūriu gamyba buvo pažangi – taikytas konvejerinis metodas, tačiau sovietinių laikų techninė įranga ir neapgalvoti sprendimai neleido įvykdyti keliamų reikalavimų.

„Perdangų angoje, kuriai buvau pakviestas vadovauti, buvo gaminamos trijų sluoksnių perdangos: 14 cm M-200 betono sluoksnis, 2 cm plaušo sluoksnis ir 4 cm cementinis skiedinys. Įdėtinės detalės prie formos dugno buvo prisukamos varžtais! – rašė savo prisiminimuose R. Pakeris. – Konvejeris buvo valdomas iš centrinio valdymo pulto, kuris buvo angos viduryje. Konvejerio judėjimą kontroliavo sovietinės gamybos galiniai išjungikliai, kuriems sutrikus kildavo problemų. Didžiausias trūkumas išryškėdavo, kai 3,17 m x 7 m dydžio perdangą reikėdavo pastatyti vertikaliai. Tam buvo suprojektuotas ir veikė vartytuvas, tačiau pastačius plokštę vertikaliai atsiskirdavo ir nukrisdavo antras bei trečias sluoksnis, nes pagal projektą juos jungė tik 65 mm storio vielos gabaliukai.“

Gamyklai tuo metu vadovavo Algimantas Aleksynas. Buvo pastatyta dar viena anga kasetinei perdangų gamybai, o minėta perdangų linija perdaryta lauko sienų Sibiro sąlygomis Tiumenės apskrities Kogalymo gyvenvietėje gamybai. Plokštės buvo gaminamos su apšiltinamuoju 10 cm polistirolo sluoksniu. R. Pakeris apgailestavo, kad ši pramonės šaka žlugo.

Atėjo į apleistą gamyklą dirbti 10-uoju vadovu

2005 m. Su kolegomis Laboratorinių bandymų centre.

1979 m. R. Pakeris buvo paskirtas gamyklos direktoriumi. Kombinato vadovams nutarus sujungti gamyklos ir kombinato ekonomiką į vieną balansą, o tai reiškė, kad gamykla su 900 darbuotojų ir labai sudėtinga gamyba liks nesavarankiška ir sunkiai valdoma, nuo 1987 m. balandžio 9 d. jis perėjo dirbti į Alytaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą. Šioje gamykloje R. Pakeris dirbo iki pat 2008 m. birželio 18 dienos.

„Tai buvo apleista gamykla. Per dvidešimt metų buvau jau 10-as jos direktorius. Be guminių batų per teritoriją nepraeisi. Kalnai užbetonuotų G/B formų, iki karjero neįmanoma privažiuoti, didžioji dalis inertinių medžiagų platformomis vežama iš Jonavos rajono Rizgonių karjero. Alytaus karjero valdymas komplikuotas, kadangi jį aptarnavo Mechanizatorių valdyba ir Autotransporto įmonė. Apie 30 proc. įdėtinių detalių buvo gaminama Kauno GKG-3“, – prisiminė jis.

Padėjus dirbti, prasidėjo streikas. R. Pakeris, darius ardomąjį darbą, kaltino Sąjūdį.

Vėliau iš savo postų buvo išversti Alytaus medvilnės, statybos tresto, mėsos kombinato ir kitų įmonių vadovai. Dauguma šių įmonių netrukus bankrutavo.

„Buvo bandoma susidoroti ir su manimi“, – taip to meto įvykius vertino R. Pakeris.

Situaciją darbe sunkino ir tai, kad gamybai reikalingas suspaustas oras buvo gaunamas iš šaldytuvų gamyklos, gamybinis vanduo – iš medvilnės kombinato, o aukštos įtampos 10 kV kabeliai priklausė gamyklai ir buvo labai sukiužę. Dėl jų gedimo gamyklą teko stabdyti ne vienai parai.

„Taisant padėtį pastatyta nauja kompresorinė, dengtas armatūrinis sandėlis, sumontuotas gateris, pastatytas naujas skiedinių gamybos cechas, sutvarkyta teritorija, išpirkti mechanizmai ir transportas karjerui, Kijeve nupirkti du įrangos komplektai tuštuminių plokščių gamybai, nupirkti agregatai presuotų tvoros elementų, bordiūrų, šaligatvių plytelių gamybai“, – prisiminimais dalijosi R. Pakeris.

Su vokiečiais įkūrė bendras firmas „Presbetonas“ ir „BetoChem“

Nuotraukoje – R. Pakeris kalba SIA tarybos posėdyje. 2003 m.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus griūti planinei rinkai, Alytaus įmonės produkcija tapo nepaklausi. R. Pakeris, prisimena Statybos industrijos asociacijos (SIA) prezidentas, tuomet ėjęs SIA direktoriaus pareigas, V. Čaplikas, aktyviai ieškojo naujų gaminių, kuriuos galima būtų tiekti rinkai.

1990 m. jis lankėsi Švedijoje ir sutarė su verslininku Knutu Nilsonu gaminti ir tiekti kilnojamus betono bordiūrus. 

„Neabejotina, kad jis tapo pirmuoju gelžbetonio pramonės atstovu, pradėjusiu eksportą į Švediją. Deja, laikas tam dar nebuvo palankus. Žvejybiniu laivu nuplukdyti gaminiai nedavė lauktos naudos, tačiau Lietuvos rinkoje kurį metą jie buvo perkami“, – pasakoja V. Čaplikas.

Vėliau kartu su Vokietijos verslininku Otmaru Presteliu R. Pakeris įsteigė bendrą įmonę UAB „Presbetonas“. Tam skyrė gamybinės patalpos Žiežmariuose. Bendra su vokiečiais įmonė iki šiol gamina betono trinkeles ir bordiūrus. Tokiu būdu buvo sukurta darbo vietų Žiežmariuose, Alytaus gamyklai atsivėrė rinka tiekti gamybai betono mišinius ir kitas paslaugas. Bendravimas su užsienio partneriais teikė galimybių pritaikyti pažangius gamybos valdymo metodus, gauti informacijos apie betono gamybos naujoves ir naudojamas medžiagas. Tad netrukus su Vokietijos bendrove „Remei“ buvo įsteigta bendra įmonė UAB „Betochem“, tiekianti betono mišinių gamintojams chemijos produktus: įmaišas ir dažus.

Buvo ieškantis, smalsus ir draugiškas

„Vidinė Rimanto nuostata nuolatos ieškoti naujovių, neužsisklęsti kasdienybės rutinoje pasireiškė aktyviu bendravimu. 1994 metais jis su bendraminčiais įsteigė Statybos industrijos asociaciją. Dalyvavo visose asociacijos narių surengtose išvykose į tarptautines parodas užsienio šalyse: JAV ir Vokietijoje. Daugybę kartų lankėsi įmonėse Vokietijoje ir Švedijoje, domėdamasis technologijos naujovėmis ir megzdamas verslo kontaktus, – pasakoja V. Čaplikas. – 1997 metais, pasikvietęs specialistų iš Vokietijos, surengė parodomąjį seminarą aplinkos tvarkytojams. Daugėjo betono trinkelių, skirtų gatvėms, aikštėms, šaligatviams grįsti, gamintojų, buvo svarbu, kad statybininkai išmoktų gaminius racionaliai ir efektingai naudoti.

Vėliau, jau pasitraukęs iš aktyvios verslo aplinkos, su buvusiais kolegomis ryšių nenutraukė, veiklaus charakterio bruožus pritaikė asociacijos vadovų veteranų klube.

Ieškančio, žingeidaus, draugiško ir kuklaus žmogaus įvaizdis tebėra ryškus kolegų ir bičiulių prisiminimuose. 

Tekste – Statybos industrijos asociacijos nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos