2026 m. rugsėjo 26 d. šeštadienis, 20:36:54
Reklama  |  facebook

Ruošiasi atnaujinti Vilniaus Vokiečių gatvę, atlikti tyrimai

2022-01-03 10:02
Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai 2021 m. buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius.
nuotrauka
Nuotr. Sauliaus Žiūros


Minimos įmonės
Kultūros vertybių paieška, UAB
Arboristas Renatas, UAB
IMM architektai, MB
Vilniaus m. savivaldybė,
Vokiečių gatvė veda per vertingiausią Lietuvos kultūros paveldo vietovę, UNESCO pasaulio paveldu pripažintą Vilniaus istorinį centrą, senamiestį ir senojo miesto ir priemiesčių archeologines vietoves. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyti archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta.

Dėmesys netirtam istoriniam paveldui

Dabartinis gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 m. šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba.

Archeologinius tyrimus bendrovė „Kultūros vertybių paieška“ atliko vietose, kurios patenka į planuojamą atnaujinimo zoną, ir tik ten, kur jie iki šiol nedaryti, dalijasi sostinės savivaldybė. Nuodugniai ištirti buvo 44 šurfai (šurfas – vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, kasamas nuo žemės paviršiaus, skirtas iškasenų paieškai), kurių gylis - 0,9-4,4 m. Archeologai atliko ir 6 perkasas (nuo 1 iki 2,5 m gylio). Ištirtas bendras plotas – 338 kv. m.

Vokiečių gatvėNuotr. Sauliaus Žiūros

„Statinių liekanų neaptikome tik penkiuose šurfuose, – cituojamas bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ archeologas Andrius Šležas. – Didžiojoje dalyje tyrimų plotų atidengtos mūrų liekanos priklauso iki 1944 m. stovėjusiems pastatams, aptikta ir ankstyvesnio užstatymo, sugriauto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, mūrų liekanų. Buvusių pastatų liekanos Vokiečių gatvėje yra gerai išlikusios, jos sunaikintos tik šiluminės trasos vietoje“.

Tyrimų metu užfiksuotas labai skirtingo storio kultūrinis sluoksnis, įvairus jo išlikimo laipsnis. Įžemis (nejudintas, ledynmečio suformuotas grunto sluoksnis, neturintis kultūrinio pobūdžio savybių ir nepaliestas žmogaus veiklos), pasiektas vienuolikoje šurfų ir glūdėjo 1,7–4,4 m gylyje. Nustatyta, kad vertingiausias archeologinis kultūrinis sluoksnis išlikęs buvusių senųjų Vokiečių gatvės pastatų vidiniuose kiemuose.

Atsižvelgę į archeologų rekomendacijas, kraštovaizdžio specialistai naujus želdinius galės sodinti ten, kur nėra istorinių pastatų pamatų, o po esamais medžiais apsiriboti krūmų ir žolinių augalų želdiniais. O architektai naujausiais tyrimais naudosis planuodami, kaip geriau atskleisti ir perteikti žinias apie buvusį užstatymą visuomenei.

Dendrologinės būklės ir želdynų vertinimas

Želdinių tyrimus ir inventorizaciją atliko bendrovė „Arboristas Renatas“. Arboristai Arnas Švelnikas ir Renatas Turčinavičius nustatė, kaip praneša savivaldybė, kad bendra želdinių būklė yra patenkinama, vyrauja šienaujama vejos danga, želdynų ir saugomų gamtos paveldo objektų teritorijoje nėra. Vokiečių gatvėje auga 55 medžiai: daugiausia mažalapės liepos, vienas raudonasis ąžuolas, paprastasis kaštonas, mandžiūrinis riešutmedis, paprastasis klevas, paprastieji uosiai. Rekonstruojant šilumos tinklus buvo neįmanoma išvengti didelio masto eglės šaknų pažeidimo, medį teko nukirsti, nes eglė būtų neišgyvenusi.

R. Turčinavičiaus teigimu, tik penki šioje gatvėje augantys medžiai neturi mechaninių pažeidimų, nes buvo tinkamai genėjami, neturi jokių aiškiai matomų ligų ar kenkėjų. Jų būklė yra gera. 43 medžių būklė – patenkinama. Šie medžiai turi mechaninių pažeidimų, sausų, nulūžusių ar kabančių šakų, jų lajos neproporcingos. Septynių medžių būklė gana prasta.

„Visų 55 medžių polajis yra sutankintas ir sutryptas. Medžių šaknys negauna pakankamai oro ir drėgmės. Lietaus vanduo nepasiekia šaknyno, nes nuteka į žemiau esančius pėsčiųjų takus. Norėdami išsaugoti medžius, pirmiausia turime saugoti medžių šaknis ir gerinti augaviečių dirvožemį”, – komentavo arboristas.

Specialistai rekomenduoja atlikti visų Vokiečių gatvės medžių šaknų reviziją ir nustatyti, kaip jos išsidėsčiusios, atlaisvinti polajo plotą nuo kietųjų dangų. Šaknų revizija atliekama naudojant oro kastuvą, gruntas šalinamas sluoksnis po sluoksnio, nepažeidžiant medžio šaknų. Po to šaknis galima užpilti žemės mišiniu, praturtintu mikrobiologiniais preparatais ir vandenį sugeriančiais priedais. Mišinys praturtins augavietę mitybinėmis medžiagomis ir padės medžiams lengviau išgyventi gatvės rekonstrukciją. Ir tik tuomet bus galima tinkamai suprojektuoti kietąsias dangas ir pradėti darbus, nepažeidžiant medžių šaknų.

Pasak arboristų, beveik visiems medžiams reikalingas lajos priežiūros genėjimas, o tris medžius reikėtų keisti naujais.

Gamtinio karkaso jungtis

Vokiečių gatvės gamtinės aplinkos būklę vertino ir tvarkymo rekomendacijas pateikė gamtos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė, kuri rekomendavo stiprinti miesto žaliąsias gamtinio karkaso jungtis, palikti brandžius medžius, saugoti jų šaknis darbų metu ir naudoti polajuose krituliams laidžias dangas. Taip pat rekomenduoja plėsti projekte numatytus želdinius ir specialiomis priemonėmis gerinti biologinės įvairovės būklę.

„Brandūs Vokiečių gatvės medžiai padeda palaikyti sunykusias gamtinio karkaso jungtis miesto centre. Per gamtinio miesto karkaso koridorius gyvūnai gali pasiekti didesnius tinkamų maitinimuisi buveinių plotus, šie koridoriai tinka jaunikliams slapstytis, gyvūnams judėti tarp teritorijų. Gamtinis karkasas palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą“,– cituojama V. Gudynienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dabar Vokiečių gatvėje gyvena daug miesto paukščių, o vabzdžiai žydėjimo metu lanko liepas. Visgi teritorijos biologinė įvairovė skurdi, augalinė danga pažeista, todėl į želdinius siūloma integruoti skirtingų biologinės įvairovės palaikymo priemonių.

Siūloma želdinius plėsti, sodinti jaunų medžių ir krūmų, formuoti gyvatvorių atkarpas iš sėklas brandinančių arba uogas vedančių augalų, augalus sodinti keliais ardais ir integruoti vietinių bei nektaringų rūšių, pomedžiuose sodinti pavasarį žydinčių augalų. Plečiant želdyno plotą, rekomenduojama naudoti pergoles ir vijoklius. Geresnes sąlygas gyviems organizmams padėtų sukurti mikroorganizmų, vabzdžių, paukščių veiklos skatinimo priemonės.

Archeologinių tyrimai kainavo – 429,5 tūkst. eurų, želdinių tyrimai ir inventorizacija – 930,49 eurų, gamtinės aplinkos būklės vertinimas ir tvarkymo rekomendacijos – 900 eurų.

Įvertinusi gautus duomenis, studija „IMM architektai“ (arch. Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis, Mikas Kauzonas) užbaigs Vokiečių g. teritorijos tvarkymo projektinius pasiūlymus ir 2022 m. sausio pabaigoje pristatys juos vilniečiams.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
nuotrauka
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
nuotrauka
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
nuotrauka
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
nuotrauka
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
nuotrauka
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
nuotrauka
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
nuotrauka
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
nuotrauka
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
nuotrauka
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
nuotrauka
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.
nuotrauka
2026-08-25 15:58
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad viešosios ir susisiekimo infrastruktūros projektuotojas pats nusprendžia, kur atsiras dviračių takas, kiek liks eismo juostų ar kurie medžiai bus pašalinti. Tačiau realybėje infrastruktūros projektavimas – gerokai sudėtingesnis procesas.
nuotrauka
2026-08-21 11:47
Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas Vilniaus rajone pradedami daugiau nei 2,6 km ilgio ruožo remonto darbai. „Via Lietuva“ atnaujins kairiąją kelio pusę, sutvarkys dangą ir kelkraščius, pagerins pėsčiųjų infrastruktūrą, o darbų metu eismas bus organizuojamas pagal „3+1“ schemą.
nuotrauka
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
nuotrauka
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
nuotrauka
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra