2025 vasario 8 d. šeštadienis, 16:06
Reklama  |  facebook

Ruošiasi atnaujinti Vilniaus Vokiečių gatvę, atlikti tyrimai

2022-01-03 10:02
Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai 2021 m. buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius.
nuotrauka
Nuotr. Sauliaus Žiūros


Minimos įmonės
Kultūros vertybių paieška, UAB
Arboristas Renatas, UAB
IMM architektai, MB
Vilniaus m. savivaldybė,
Vokiečių gatvė veda per vertingiausią Lietuvos kultūros paveldo vietovę, UNESCO pasaulio paveldu pripažintą Vilniaus istorinį centrą, senamiestį ir senojo miesto ir priemiesčių archeologines vietoves. Vilniaus miesto savivaldybės užsakyti archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta.

Dėmesys netirtam istoriniam paveldui

Dabartinis gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 m. šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba.

Archeologinius tyrimus bendrovė „Kultūros vertybių paieška“ atliko vietose, kurios patenka į planuojamą atnaujinimo zoną, ir tik ten, kur jie iki šiol nedaryti, dalijasi sostinės savivaldybė. Nuodugniai ištirti buvo 44 šurfai (šurfas – vertikalus, rečiau nuožulnus, nedidelio skersmens ir negilus kasinys, kasamas nuo žemės paviršiaus, skirtas iškasenų paieškai), kurių gylis - 0,9-4,4 m. Archeologai atliko ir 6 perkasas (nuo 1 iki 2,5 m gylio). Ištirtas bendras plotas – 338 kv. m.

Vokiečių gatvėNuotr. Sauliaus Žiūros

„Statinių liekanų neaptikome tik penkiuose šurfuose, – cituojamas bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ archeologas Andrius Šležas. – Didžiojoje dalyje tyrimų plotų atidengtos mūrų liekanos priklauso iki 1944 m. stovėjusiems pastatams, aptikta ir ankstyvesnio užstatymo, sugriauto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, mūrų liekanų. Buvusių pastatų liekanos Vokiečių gatvėje yra gerai išlikusios, jos sunaikintos tik šiluminės trasos vietoje“.

Tyrimų metu užfiksuotas labai skirtingo storio kultūrinis sluoksnis, įvairus jo išlikimo laipsnis. Įžemis (nejudintas, ledynmečio suformuotas grunto sluoksnis, neturintis kultūrinio pobūdžio savybių ir nepaliestas žmogaus veiklos), pasiektas vienuolikoje šurfų ir glūdėjo 1,7–4,4 m gylyje. Nustatyta, kad vertingiausias archeologinis kultūrinis sluoksnis išlikęs buvusių senųjų Vokiečių gatvės pastatų vidiniuose kiemuose.

Atsižvelgę į archeologų rekomendacijas, kraštovaizdžio specialistai naujus želdinius galės sodinti ten, kur nėra istorinių pastatų pamatų, o po esamais medžiais apsiriboti krūmų ir žolinių augalų želdiniais. O architektai naujausiais tyrimais naudosis planuodami, kaip geriau atskleisti ir perteikti žinias apie buvusį užstatymą visuomenei.

Dendrologinės būklės ir želdynų vertinimas

Želdinių tyrimus ir inventorizaciją atliko bendrovė „Arboristas Renatas“. Arboristai Arnas Švelnikas ir Renatas Turčinavičius nustatė, kaip praneša savivaldybė, kad bendra želdinių būklė yra patenkinama, vyrauja šienaujama vejos danga, želdynų ir saugomų gamtos paveldo objektų teritorijoje nėra. Vokiečių gatvėje auga 55 medžiai: daugiausia mažalapės liepos, vienas raudonasis ąžuolas, paprastasis kaštonas, mandžiūrinis riešutmedis, paprastasis klevas, paprastieji uosiai. Rekonstruojant šilumos tinklus buvo neįmanoma išvengti didelio masto eglės šaknų pažeidimo, medį teko nukirsti, nes eglė būtų neišgyvenusi.

R. Turčinavičiaus teigimu, tik penki šioje gatvėje augantys medžiai neturi mechaninių pažeidimų, nes buvo tinkamai genėjami, neturi jokių aiškiai matomų ligų ar kenkėjų. Jų būklė yra gera. 43 medžių būklė – patenkinama. Šie medžiai turi mechaninių pažeidimų, sausų, nulūžusių ar kabančių šakų, jų lajos neproporcingos. Septynių medžių būklė gana prasta.

„Visų 55 medžių polajis yra sutankintas ir sutryptas. Medžių šaknys negauna pakankamai oro ir drėgmės. Lietaus vanduo nepasiekia šaknyno, nes nuteka į žemiau esančius pėsčiųjų takus. Norėdami išsaugoti medžius, pirmiausia turime saugoti medžių šaknis ir gerinti augaviečių dirvožemį”, – komentavo arboristas.

Specialistai rekomenduoja atlikti visų Vokiečių gatvės medžių šaknų reviziją ir nustatyti, kaip jos išsidėsčiusios, atlaisvinti polajo plotą nuo kietųjų dangų. Šaknų revizija atliekama naudojant oro kastuvą, gruntas šalinamas sluoksnis po sluoksnio, nepažeidžiant medžio šaknų. Po to šaknis galima užpilti žemės mišiniu, praturtintu mikrobiologiniais preparatais ir vandenį sugeriančiais priedais. Mišinys praturtins augavietę mitybinėmis medžiagomis ir padės medžiams lengviau išgyventi gatvės rekonstrukciją. Ir tik tuomet bus galima tinkamai suprojektuoti kietąsias dangas ir pradėti darbus, nepažeidžiant medžių šaknų.

Pasak arboristų, beveik visiems medžiams reikalingas lajos priežiūros genėjimas, o tris medžius reikėtų keisti naujais.

Gamtinio karkaso jungtis

Vokiečių gatvės gamtinės aplinkos būklę vertino ir tvarkymo rekomendacijas pateikė gamtos apsaugos specialistė Vilma Gudynienė, kuri rekomendavo stiprinti miesto žaliąsias gamtinio karkaso jungtis, palikti brandžius medžius, saugoti jų šaknis darbų metu ir naudoti polajuose krituliams laidžias dangas. Taip pat rekomenduoja plėsti projekte numatytus želdinius ir specialiomis priemonėmis gerinti biologinės įvairovės būklę.

„Brandūs Vokiečių gatvės medžiai padeda palaikyti sunykusias gamtinio karkaso jungtis miesto centre. Per gamtinio miesto karkaso koridorius gyvūnai gali pasiekti didesnius tinkamų maitinimuisi buveinių plotus, šie koridoriai tinka jaunikliams slapstytis, gyvūnams judėti tarp teritorijų. Gamtinis karkasas palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą“,– cituojama V. Gudynienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dabar Vokiečių gatvėje gyvena daug miesto paukščių, o vabzdžiai žydėjimo metu lanko liepas. Visgi teritorijos biologinė įvairovė skurdi, augalinė danga pažeista, todėl į želdinius siūloma integruoti skirtingų biologinės įvairovės palaikymo priemonių.

Siūloma želdinius plėsti, sodinti jaunų medžių ir krūmų, formuoti gyvatvorių atkarpas iš sėklas brandinančių arba uogas vedančių augalų, augalus sodinti keliais ardais ir integruoti vietinių bei nektaringų rūšių, pomedžiuose sodinti pavasarį žydinčių augalų. Plečiant želdyno plotą, rekomenduojama naudoti pergoles ir vijoklius. Geresnes sąlygas gyviems organizmams padėtų sukurti mikroorganizmų, vabzdžių, paukščių veiklos skatinimo priemonės.

Archeologinių tyrimai kainavo – 429,5 tūkst. eurų, želdinių tyrimai ir inventorizacija – 930,49 eurų, gamtinės aplinkos būklės vertinimas ir tvarkymo rekomendacijos – 900 eurų.

Įvertinusi gautus duomenis, studija „IMM architektai“ (arch. Ignas Račkauskas, Mindaugas Glodenis, Mikas Kauzonas) užbaigs Vokiečių g. teritorijos tvarkymo projektinius pasiūlymus ir 2022 m. sausio pabaigoje pristatys juos vilniečiams.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-02-07 08:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo vasario 7 d. teiks paramą įmonėms didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti, siekiant subalansuoti elektros energetikos sistemą. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui skirta 102 mln. eurų suma.
nuotrauka
2025-02-06 08:50
Praėjusiais metais Europos energetikos sektorius išgyveno reikšmingą lūžį, o vis reikšmingesnę vietą šioje transformacijoje užima jūrinio vėjo elektrinių parkai, padedantys ne tik kovoti su klimato kaita, bet ir užtikrinantys energetinį saugumą bei mažinantys priklausomybę nuo iškastinio kuro.
nuotrauka
2025-02-05 08:34
Europos Komisija paskelbė apie skirtą finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės („Connecting Europe Facility“, CEF). Tarp finansavimą gavusių projektų – 6,8 mln. Eur dotacija Šiaurės-Baltijos vandenilio koridoriui ir daugiau kaip...
nuotrauka
2025-02-04 10:10
Vasario 4 d., antradienio rytą Vilniaus oro uoste iškilmingai atidarytas naujasis keleivių išvykimo terminalas, atveriantis naujas galimybes aptarnauti augančius keliautojų srautus ir gerinti mūsų šalies pasiekiamumą. Atidarymas žymi moderniomis technologijomis pagrįstą Lietuvos oro uostų (LTOU) pro...
nuotrauka
2025-01-31 07:58
„Via Lietuva“ praėjusiais metais dėmesį skyrė ne tik kelių infrastruktūros plėtros darbams, bet ir aplinkosauginiams sprendimams. Praėjusį rudenį ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus pradėjo veikti pirmieji saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija jau naudojama pagrindinės šalies...
nuotrauka
2025-01-30 08:33
Energetikos ministerija informuoja, kad įsigaliojo atnaujintos finansavimo sąlygos gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines namų ūkių reikmėms, padidinti anksčiau įrengtų saulės elektrinių įrengtąją galią arba įsigyti saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų.
nuotrauka
2025-01-29 15:32
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti 2024 m. lapkričio 18 d. paskelbtą jūros vėjo elektrinių parko konkursą ir peržiūrėti konkurso sąlygas.
nuotrauka
2025-01-29 14:59
Veiklos diversifikaciją į Vakarus tęsianti LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ sėkmingai atliko pirmąjį bandomąjį važiavimą per Baltijos šalis iki Mugos uosto Estijoje taikydama ES geležinkelių sektoriaus standartą – be duomenų keitimosi ir sąsajų su rusiškomis Geležink...
nuotrauka
2025-01-29 09:01
Nepriklausomiems ekspertams galutinai patvirtinus, kad strateginis Lietuvą ir Lenkiją 2021 m. sujungęs GIPL dujotiekis yra saugus ir gali veikti toliau, energetikos profesionalus vienijanti asociacija kreipėsi į premjerą ir valdančiosios daugumos lyderį Gintautą Palucką, prašydama atšaukti tebegalio...
nuotrauka
2025-01-24 14:24
Vis daugiau Lietuvos gyventojų kasdieniam susisiekimui renkasi elektromobilius, o tai turi įtakos ir būsto pirkėjų prioritetams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikto Tvarumo barometro tyrimo duomenys rodo, kad d...
nuotrauka
2025-01-23 14:07
2025 metais AB „Panevėžio energija“ planuoja rekonstruoti beveik 7 km šilumos tiekimo tinklų. Bendrovės investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą sieks apie 4,4 mln. eurų. Skaičiuojama, kad atnaujinus vamzdynus, per metus bus sutaupoma apie 1715 MWh šilumos, kurios pakaktų daugiau nei ketu...
nuotrauka
2025-01-23 13:14
Kadangi dalis valstybinių kelių kerta miestus ir miestelius, 2024 metais „Via Lietuva“ ypatingą dėmesį skyrė pėsčiųjų perėjų rekonstravimui ir modernizavimui.
nuotrauka
2025-01-23 09:21
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių pakeitimus, kuriais numatoma paprastesnė pervažų įrengimo tvarka. Keičiasi perėjų su garso ir šviesoforų signalizacija įrengimo sąlygos, taip pat atsisakoma policijai priskiriamų funkcijų.
nuotrauka
2025-01-17 14:53
Ketvirtadienį Alytaus sinchroninio kompensatoriaus stotyje pradėjo veikti antrasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių įjungimas yra esminis žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomy...
nuotrauka
2025-01-16 09:29
Bendrovė „Via Lietuva“ pasidalino kelio Molėtai-Utena projektavimo užkulisiais: kodėl ir kokie sprendimai priimti, kokių pokyčių gali tikėtis vairuotojai prasčiausiu vadintame Lietuvos kelyje.
nuotrauka
2025-01-10 15:01
Per pastaruosius 7 metus Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdomos paramos priemonės besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančių energijos išteklių sprendimus, jau užtikrino daugiau nei 11 tūkst. KW įrengtosios galios. Saulės elektrinės įrengtos Ukrainoje, Sakartvele, Armėnijoje, Mold...
nuotrauka
2025-01-10 14:35
Vyriausybė pritarė Prezidento inicijuotiems Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma perduoti savivaldybėms rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose. Taip pat numatoma didesnė savivaldybėms tenkanti Kelių priežiūros ir plėt...
nuotrauka
2025-01-08 08:43
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 18 proc. iki 63,95 Eur/MWh, Latvijoje – 6 proc., iki 73,92 Eur/MWh, o Estijoje – 5 proc., iki 74,48 Eur/MWh.
nuotrauka
2025-01-08 08:34
Lietuvoje jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų, didžioji dalis jų – saulės elektrines ant savo namų stogų įsirengę gyventojai. Kiekvieną mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungia apie 3 tūkst. naujų gaminančių vartotojų, tačiau ne visi elektrines ant stogų ...
nuotrauka
2025-01-07 12:07
Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu", nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra