2024 birželio 20 d. ketvirtadienis, 8:54
Reklama  |  facebook

Rūta Baškytė: „Jei nori patogiai gyventi, aplinkosauga ne tau“

2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamtinių teritorijų ir objektų nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose.
nuotrauka
Aplinkos ministras S. Gentvilas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė. Aplinkos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
AAD (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos),
Kaip atsitiko, kad Jūs pradėjote dirbti aplinkosaugos srityje? Kokia buvo pradžia?

Kitaip kaip likimu nepavadinčiau. Plačiąja prasme esu gamtos vaikas. Tikrieji mūsų namai yra gamta. Baigusi Vilniaus universitetą, kraštotvarkos specialybę, pagal paskyrimą nuvykau į Agrochemijos laboratoriją (nors turėjau teisę pasirinkti pirma, nebuvo iš ko rinktis) ir tą pačią dieną atsidūriau gatvėje... Jiems nereikėjo specialistų, kurie negalėtų išvykti į laukus pusei metų. Tuo metu negalėjau. Taigi galėjau džiaugtis laisve, bet nebuvo labai smagu. Užsukau į universitetą, į savo mylimą katedrą. Padėjo prof. P. Kavaliauskas. Pagal jo rekomendaciją pradėjau darbą Statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institute. Taigi „neverk pametęs“.

Mano pirmasis darbas, beje, kaip ir visi kiti, visiškai atitiko mano lūkesčius dirbti pagal specialybę. Kartu su kolegomis teko rengti nacionalinių parkų planavimo schemas, kurortų, priemiestinių zonų generalinius planus. Įgijau labai svarbios gamtosaugai planavimo patirties, prisiliečiau prie architektūros. Į nepriklausomybės pradžioje įsteigtą Aplinkos apsaugos departamentą dirbti pakvietė Alvydas Mituzas, tad nuo 1992 m. ir sukuosi kraštovaizdžio apsaugos, saugomų teritorijų steigimo, teisinio reguliavimo, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo verpetuose.

Pasidalinkite, kaip atrodo Jūsų darbo diena. Ką dažniausiai darote kiekvieną dieną?

Šiuo metu karantino sąlygomis daugiausia dirbu su dokumentais, teisės aktų projektais, darau įvairius vertinimus, ruošiu medžiagą svarstymams, pranešimus. Beje, gyvenimas iš manęs pasijuokė tiesiogine to žodžio prasme. Kažkada universiteto laikais pasakiau, kad su teisės aktais tai jau tikrai niekuomet nedirbsiu. Ir ką jūs manot? Dirbu – ir dar kaip dirbu. Ir pati rašau teisės aktų projektus. Išmokau dar vieną tiesą – „niekada nesakyk niekada“.

Šiaip vos ne kiekvieną dieną dalyvauju 2-5 nuotoliniuose pasitarimuose, diskusijose, nagrinėju visokiausias situacijas, susijusias su veiklos saugomose teritorijose plėtros galimybėmis ar reglamentavimu, organizuoju projektų įgyvendinimą, rašau informaciją apie saugomas teritorijas, dalinuosi idėjomis apie tai, kaip geriau tvarkyti saugomas teritorijas, kokias priemones įgyvendinti...

Anksčiau buvo kiek kitaip, darbas buvo judresnis. Per savaitę bent 1-2 dienas tekdavo važiuoti į vietą, į saugomas teritorijas, tiesiogiai konsultuoti kolegas ar kitus besikreipiančius žmones.

Kokiu aplinkosaugos labui nuveiktu darbu, pasiekimu labiausiai didžiuojatės?


Sukurta, išplėtota saugomų teritorijų sistema: teritorine, planavimo, informacine ir kt., įkurtais lankytojų centrais ir jų ekspozicijomis, pažintiniais takais, nacionalinių ir regioninių parkų lauko informacinėmis sistemomis, apžvalgos bokštais. Kai pagalvoji, nuveikta išties daug. O smagiausia, kai teigiamai vertina kiti. Taip, tai ne mano vienos darbo rezultatas. Tikrai ne. Bet teko būti ir idėjine lydere, ir idėjų generatoriumi. Džiaugiuosi, kad kolegos manimi patikėjo. Nuoširdžiai jiems dėkoju. Buvo labai sunkių periodų, išbandymų. Kai stovi pirmose gretose, tai ir per galvą gauni. Buvo metų, kai ne vienas norėjo įkąsti... Beje, kuo įdomesnė, kuo inovatyvesnė idėja, tuo sunkiau ją apginti, įgyvendinti. Pirmiausia tekdavo daug druskos suvalgyti, įrodinėti, prisiimti atsakomybę. Pavyzdžiui, Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke. Kiek iečių sulaužyta, kiek pretenzijų išklausyta, o dabar gal tik vienas kitas rezultatu nesidžiaugia.

Ar pritartumėte minčiai, kad aplinkosauga – tai ne profesija, o gyvenimo būdas?

Pritariu visu 100 procentų. Apskritai, jei nori patogiai gyventi, tai aplinkosauga ne tau. Šioje sistemoje negalėtum ilgai dirbti, jei darbas būtų tik pragyvenimo šaltinis. Jei nedegi, negyveni tuo, ką darai, jei tau nerūpi išsaugoti gamtą, sveiką ir švarią aplinką, ilgai neištversi. Čia reikia ne tik žinių, gebėjimo jas pritaikyti, bet ir didžiulio išradingumo, ryžto, ištvermės, ypač šiais vis dar besikeičiančiais laikais (pasikeitė ir vis dar keičiasi visa teisės aktų, planavimo sistema), šitame esminiame socialinės ekonominės sanklodos virsme. Kaip nebūtų keista, bet vis dar reikia gebėjimų, stiprybės įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Kai tavo pareiga, nustatyta teisės aktais, išsaugoti, o tai neatitinka plėtros lūkesčių, tampi kliūtimi, kurią reikia pašalinti, bent jau suniekinti... Toli ieškoti nereikia. Paskaitykime apie vėjo energetikos plėtrą...

Kita vertus, turi išmokti neperdegti, nes pats save sunaikinsi. Prisimenu, kai pirmaisiais darbo aplinkosaugos sistemoje metais pamatydavau nukastą žemės paviršiaus formą, iškirstus medžius, iš didžiulio skausmo, liūdesio degdavo visas vidus. Teko išmokti reaguoti ramiai.

Dirbate srityje, kur rūpinimasis aplinka turėtų būti natūralus dalykas. O kaip būna namuose, kai baigiate darbus?

Iškeičiau miestą į kaimą. Karantinas tai leido padaryti greičiau, nei tikėjausi. Tad po darbo turiu galimybę klajoti po miškus, paupiais, laukais.

Darbas nacionaliniuose, regioniniuose parkuose labai suartino su etnokultūra. Mane ji tiesiog žavi: tiek pastatų statyba, tiek senieji amatai, gyvensena. Kiek daug nežinome ir dėl to daug prarandame. Sutvarkiau sodybos pastatus, pradėjau austi. Dažnai galvojame, kad anksčiau žmonės buvo primityvūs. Turiu nuvilti. Mes esame labai primityvūs. Nori valgyti, nueini į parduotuvę ir nusiperki, ko širdis geidžia. Nori apsirengti, nusiperki, ką tik nori. O anksčiau! Nori apsirengti, turi pasėti, nuimti linus (užauginti avį, nukirpti vilną), suverpti, išsiausti, pasisiūti. Audimas nėra primityvi sistema. Ten kone visas kosmosas. Ir labai įdomu tai atrasti. Na, ne viskas iš karto pavyksta, reikia ir kantrybės.

Kaip pasikeitė Jūsų požiūris į aplinką, kasdieniai įpročiai dirbant šioje srityje?

Minėjau, kad esu gamtos vaikas, tai nereikėjo labai keistis. Matyt, įgimta rūpintis vertybių išsaugojimu, kurti švarią harmoningą aplinką. Be to, tinkamą elgseną gamtoje dar tėvai įskiepijo. Mama ir dabar džiaugiasi mano kolegomis, besirūpinančiais paukščiais, kitais gyvūnais. Ji negali ramiai klausytis žinių apie kertamą mišką, naikinamą gamtą.

Neužtenka susitvarkyti savo aplinką, reikia ir kaimo aplinką sutvarkyti. Negaliu praeiti nepakėlusi nuorūkos. Čia jau, matyt, profesinė liga Dažniausiai iš miško grįžtu su šiukšlių maišu, šiukšlių parsivežti ir su karučiais nuvažiuoju... Kaimynams turbūt keistai atrodau. Upelio pakrantę su kolege jau apvalėme. Šiemet kaime suorganizavau akciją „Darom“. Sutvarkėme nemažą šiukšlyną, tuo pačiu su kaimynais labiau susipažinom, susidraugavom.

Kai save palyginate tik pradėjus dirbti ir šiandien: kaip skiriasi jūsų požiūris į aplinkosaugines problema?

Požiūris gal ir nesiskiria: tiek anksčiau, tiek ir dabar negaliu suprasti žmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiančių gamtai, aplinkai, gyvenančių jos ar kitų žmonių sąskaita.

Atsirado suvokimas, kad mes visi, mūsų visų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo gamtos. Gamtai žmogaus nereikia. Milijardus metų ji sėkmingai egzistavo be mūsų, egzistuos ir toliau. Jei nemokame pasirūpinti kitais, tai turime susirūpinti žmonijos, t. y. savo ateitimi. Faktiškai balansuojame ant išlikimo ribos. Tai, ką padarėme su savo planeta per pastarąjį šimtmetį, protu nesuvokiama. Signataras prof. Česlovas Kudaba rašė: Kartais keista, kad mūsų protėviai, gal ir mažiau suprasdami gamtos reikšmę gyvenimui, ją labiau saugojo, tausojo ir mylėjo.

Akivaizdu, kad niekas mums šioje žemėje nepriklauso, nieko iš jos neišsinešime: nei žemės, nei namų, nei pinigų. Tad visiems būtų geriau, jei daugiau dėmesio skirtume bendroms aplinkosaugos problemoms spręsti. Turime susitelkti visi. Turime keisti savo mąstymą, požiūrį į gamtą, į aplinką. Turime išmokti duoti, o ne tik imti. Kaip sakė Vydūnas: Žmonės turi išmokti bendruosius reikalus aukščiau statyti už savuosius. 
Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos