SEB grupės paslaugų centras kraustosi į naują biurą
2021-03-30 10:59
1250 SEB grupės paslaugų centro („SEB Global Services“) darbuotojų kraustosi į naują biurų pastatą NOVA. Tai Suomijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Technopolis“ pastatytas 9 aukštų A+ energinio efektyvumo klasės biurų pastatas, suprojektuotas ir pastatytas pagal LEED aukso naujos statybos reikalavimus, atitinkančius aukštus tvarumo standartus.
Naujoji SEB grupės paslaugų centro būstinė įsikūrusi V. Gerulaičio gatvėje, šalia „Vichy“ vandens parko ir „Avia Solutions Group“ arenos. Iš viso naujajame centro biure įrengtos 1406 darbo vietos.
Planuojama, kad SEB grupės paslaugų centro darbuotojai į naują biurą pilnai persikraustys balandžio viduryje.
„Dėl šalyje paskelbto karantino didžioji dalis mūsų darbuotojų – net 75 proc. – sėkmingai dirba iš namų, todėl pirmieji į NOVA persikrausto tie kolegos, kurių darbo pobūdis įpareigoja dirbti biure. Tai su banko operacijomis, susijusiomis su jautria, ypatingo saugumo reikalaujančia klientų informacija dirbantys kolegos. Griežtai laikomės galiojančių karantino reikalavimų, todėl galimybės pilnai ir visiems pasimėgauti naujuoju biuru dar teks palaukti. Nepaisant to, džiaugiuosi, kad jau greitai visi gyvensime po vienu stogu tvarioje, modernioje ir įkvepiančioje darbo aplinkoje – tai dar labiau sustiprins mūsų komandą“, – pranešime cituojama Rūta Jasiulionienė, SEB grupės paslaugų centrų Vilniuje ir Rygoje vadovė.
Bendras SEB biuro plotas užima 17.500 kv. m. Biure įrengtos individualaus darbo zonos, bendradarbiavimo erdvės, didesniems renginiams ar pristatymams skirtas amfiteatras, taip pat laisvalaikiui skirtos erdvės – žaidimų ir meditacijos kambariai, lauko terasa. Darbuotojai galės naudotis pastate NOVA esančia sporto sale, gastronomijos erdve „MIN Food Market“.
Darbo vietose, kaip rašoma pranešime, įrengtas biodinaminis apšvietimas, imituojantis natūralią šviesą ir dienos metu keičiantis šviesos atspalvį. Tai teigiamai veikia nervų sistemą, gerina koncentraciją, nuotaiką ir savijautą.
Savo išplanavimu naujasis biuras pritaikytas bendravimui ir bendradarbiavimui, todėl daugumos darbuotojų atžvilgiu pastovių darbo vietų atsisakyta. Skirtingų komandų nariai galės patys pasirinkti, kaip dirbti jiems patogiau konkrečiu metu: standartinėje darbo vietoje ar alternatyvioje, pavyzdžiui, tylos zonoje arba bendradarbiavimo erdvėje.
Naujojo SEB grupės paslaugų centro biuro NOVA interjerą kūrė lietuvių architektų komanda A2SM. Įgyvendinant projektą, architektai lankėsi SEB biuruose Stokholme ir Helsinkyje, taip pat dalyvavo susitikimuose su centro darbuotojais Lietuvoje siekiant suprasti jų poreikius ir lūkesčius.
SEB grupės paslaugų centro biuro NOVA interjero tema – kelionė, kurios skirtingi etapai atsispindi skirtinguose biuro aukštuose, tuo tarpu vyraujantys interjero motyvai – gamtos vaizdai. Siekdami sukurti tvarius ir ilgalaikius dizaino sprendimus, A2SM architektai daugiausia rinkosi natūralias medžiagas, tokias kaip medis ir granitas. Biuro interjerą gausiai papuošė gyva augmenija.
Ypatingą atmosferą naujajame NOVA biure kuria ir čia eksponuojama meno kūrinių kolekcija, kurią sudarė Vilniuje įsikūrusios meno galerijos „The Rooster Gallery“ savininkė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė. Iš viso kolekcijoje – 54 meno kūriniai, sukurti 20-ies jaunosios kartos menininkų iš Baltijos šalių: tai paveikslai, fotografijos, šviesos instaliacijos, skulptūros ir kita.
Tarp kolekcijoje atsidūrusių darbų autorių – tokie tarptautiniu mastu pripažinti menininkai kaip Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Mykolė Ganusauskaitė, Linas Jusionis, Eglė Karpavičiūtė, Liisa Kruusmägi, Vytautas Kumža, Alina Melnikova, Rute Merk, Auksė Miliukaitė, Visvaldas Morkevičius, Eglė Norkutė, Sandra Strēle, Vita Opolskytė, Monika Plentauskaitė, Jurgis Tarabilda, Eglė Ulčickaitė, Vytautas Viržbickas, Andrius Zakarauskas.
Siekiant laikytis tvarumo principų, dalis baldų NOVA biure perkelti iš senųjų SEB grupės paslaugų centro biurų Vilniuje. Iki šiol paslaugų centras buvo įsikūręs dviejose biurų pastatuose „Technopolio“ biurų mieste, šalia „Ozo“ parko.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...