Vadovo darbą jis dirba jau gerus dvidešimt metų, bet, kaip pats sako, nė karto nėra dalyvavęs jokiame konkurse. Net savo gyvenimo aprašymo neturi. „Visada būdavau kviečiamas. Tačiau kviečiamas visada iškeliu vieną sąlygą: man negalima trukdyti dirbti. Aš dirbu savarankiškai. Nemoku dirbti, kai man vadovauja. Akcininkai man duoda metinę užduotį, o kaip aš jos siekiu – tai jau mano kūryba. Čia kaip su kokiu paveikslu. Mes jį matome, bet neklausiame, kada dailininkas jį tapė, kokius dažus naudojo, ar kas buvo jo mūza. Taigi man svarbus rezultatas. Kaip aš jo siekiu – jau mano menas“, – teigia „Raseinių statybos“ vadovas.

Vidinis konfliktas

S. Bekampis šiandien pirmiausia yra žmogus, kurio darbas – vadovauti. Tiesa, bene sunkiausiai jam sekasi vadovauti sau pačiam. „Mano išsilavinimas – statybos inžinerija, bet taip jau susiklostė, kad dabar mano tiesioginis darbas yra daug labiau susijęs su vadyba, o ne inžinerija. Aišku, nenusišalinu, kai reikia priimti rimtus sprendimus. Tačiau manyje „vadybininkas“ ir „statybininkas“ dažnai pykstasi. Kartais netgi ir mušasi. Net mano kolegos pastebi, kad, pasidavęs inžinieriaus smalsumui, pasineriu į per daug smulkius dalykus. „Pagaunu“ save darant darbus, kuriuos šiaip jau žmonės ir be manęs padarytų“, – pripažįsta jis.

„Raseinių statybos“ istorija prasidėjo jau prieš kiek daugiau nei 50 metų. Bendrovės archyvo nuotr.

Inžinieriaus prigimtis tokia gyva, kad net ir laisvalaikį S. Bekampis dažnai sieja su darbu. „Iš kelionių po užsienį aš paprastai parsivežu ne mažiau kaip kokį tūkstantį nuotraukų. Fotografuoju konstrukcijas, mazgus, sprendimus. Dažnai žmonės net nelabai supranta, ką aš ten fotografuoju. Jie nemato to, ką matau aš. Aš juk daugybę metų dirbau su metalo konstrukcijomis, ir kai pamatau šioje srityje kažką originalaus, man tiesiog pasidaro labai įdomu. Taigi konfliktas tikrai yra. Inžinierius kartais nugali vadybininką, nors juo turėčiau labiau būti“, – sako „Raseinių statybos“ vadovas.

Pašnekovas mėgina surasti pusiausvyrą tarp norų ir galimybių. „Inertiškumas statybose yra gana didelis. Technologijos čia keičiasi, bet tikrai ne tokiais tempais kaip IT. Tu kartais nori skubėti, bet skubėti tiesiog neišeina. Lyg turėdamas nelabai greitą automobilį, nori važiuoti greičiau, spaudi akceleratorių, bet automobilis tiesiog „netraukia“ greičiau. Man tai žinoma vidinė būsena, – teigia S. Bekampis. – Kartais reikia sustoti, pamąstyti ir suprasti, kad aš statybų, o ne IT įmonės vadovas. Statybose juk projekto įgyvendinimas neretai užtrunka metus, dvejus. Iš pradžių reikia projektuoti, atlikti ekspertizes, gauti leidimus, ir tik tada gali pradėti statyti.“

Radviliškio baseino laiko kapsulės montavimo ceremonija. Bendrovės nuotr.

Ambicijų niekada netrūksta

S. Bekampis prisipažįsta, kad jis – individualistas. Grupinio darbo jis jau „atsikando“ dar sovietiniais laikais. Šiandien jam labiausiai tinka toks darbo modelis, kai valdyba suformuoja tam tikrus uždavinius ir suteikia jam laisvę siekti rezultato. O jam pačiam motyvacijos tikrai niekada nepritrūksta.

„Man visada reikia iššūkio. Mane į priekį „varo“ konkurencinė kova. Niekada negali pasitenkinti tuo, ką jau pasiekei. Noriu, kad mūsų paslauga būtų kokybiška, kad viskas būtų atlikta laiku ir teisingai, kad sukurtumėm pridėtinę vertę užsakovui ir iš to turėtumėm naudos įmonei. Aš visada noriu, kad mano įmonės darbuotojų atlyginimai būtų patys didžiausi Lietuvoje, kad įmonės akcininkai gautų pačius didžiausius dividendus. Noriu tiesiog suformuoti tam tikrą tradiciją, parodyti, kad darbas gali nešti malonumą“, – sako pašnekovas.

Šiandien jo ir visos „Raseinių statybos“ ambicija yra būti geriausių statybos kompanijų dešimtuke. Įmonė gyvuoja jau 51 metus ir S. Bekampis tiki, jog iki šešiasdešimtmečio šis tikslas bus pasiektas. O laukiant šimtmečio, bus galima pradėti galvoti ir apie penketuką.

„Dabar rinka taip išsiplėtė, kad jau nebėra tokių geografinių apribojimų. „Raseinių statyba“ buvo sukurta tenkinti Raseinių poreikius. Tačiau šiandien mes jau statome visoje Lietuvoje, ir nematom jokių problemų. Neturime siauros specializacijos. Atliekame viską: nuo darbų žemėje iki apžvalgos bokštų statymo. Imamės tų projektų, kurie mums yra įdomūs. Tikrai nenorime statyti tik tokių tipiškų angarų. Tai labai greitai atsibostų“, – teigia jis.

Dabartinėje rinkoje konkurencinė kova yra itin arši, todėl ir išlieka joje tik tie, kurie gali pasiūlyti kažką daugiau už elementarų paslaugos atlikimą. „Mes galime pasiūlyti savo patirtį. Statyba juk prasideda nuo projektų. Didelę vertę galime suteikti juos audituodami, parodydami, ką galima daryti kitaip. Mes jau žinome, kur yra galima rizika ir kaip ją eliminuoti. Mūsų pridėtinė vertė, – tai individualus priėjimas prie užsakovų. Manau, kad tai yra didžiausias mūsų pranašumas“, – neabejoja pašnekovas.

Žemaičio progimnazija. Bendrovės nuotr.

Pasigenda grožio pajautos

Lietuvos statybų verslo pasaulyje S. Bekampis – jau ilgus metus. Ne tik kaip aktyvus jo dalyvis, bet ir kaip stebėtojas. Kaip stebėtoją S. Bekampį džiugina ta pažanga, kurią mes darome. „Evoliucija tikrai yra. Jeigu prieš dvidešimt metų pastatui tebuvo svarbu, kiek jis atitinka savo funkciją, tai šiandien norima, kad pastatas puoštų aplinką. Blogiausiu atveju jos bent jau negadintų. Yra toks terminas kaip vizualinė tarša. Jos reikia vengti, ir matome tendenciją, kad užsakovai jau kreipia į tai dėmesį. Ateina supratimas, kad pastatas gali puošti miestą, o tuo pačiu atlikti ir marketingo funkciją. Žmogui visada bus maloniau užeiti į gražų pastatą, o ne kažkokį nykų angarą“, – teigia jis.

Žinoma, pasitempti dar tikrai yra kur. Šiandien pašnekovas vis dar pasigenda estetikos pojūčio, kurio, deja, mes vis dar neišsiugdėme. „Čia didelis uždavinys projektuotojams, miestų architektams, bendruomenėms. Man pakankamai skaudu žiūrėti į miestų centrų pastatus skardinėmis sienomis ir skardiniais stogais. Kaip gražu Austrijoje, Vokietijoje, kur net mažuose miesteliuose – čerpiniai pastatų stogai. Mes sugebame net ir prie Katedros esančius pastatus uždengti skardiniais stogais. Skarda juk tinka pramoniniams pastatams. Gal mums trūksta estetinio lavinimo. Gaila, kai naudojant brangias medžiagas ir žmogiškuosius resursus, pastatomas nieko vertas daiktas, kurį, ko gero, reikėtų kuo greičiau nugriauti“, – atvirai kalbėjo „Raseinių statybos“ vadovas.

S. Bekampiui mieliausia dirbti prie išskirtinių projektų. Bendrovės nuotr.

Sakyk, ką darai, ir daryk, ką sakai

Estetikos reikia mokytis, kaip ir kitų dalykų. Nuolatinis mokymasis, anot S. Bekampio, yra būtinas, jeigu nori būti geras vadovas ir geras specialistas. Jam net sunku ir suprasti, kaip būtų įmanoma pagalvoti, jog viską jau žinai.

„Aš tokio impulso neturiu. Man kaip tik graudu, kad turiu per mažai asmeninio laiko. Kuo toliau, tuo daugiau jo norisi skirti asmeniniam mokymuisi. Yra toks epizodas iš animacinio serialo „Na, palauk“, kuriame zuikis vejasi vilką su volu. Versle viskas – panašiai. Kol dar spėji bėgti greičiau, tol viskas gerai. Kai jau nebespėsi, tai iš tavęs teliks dėmė. Štai kodėl mokymasis yra tokia didelė vertybė. Tik dėl jo gali spėti. Aš net neįsivaizduoju, kaip atrodytų ta būsena, kai ryžtumeisi pamanyti, jog jau viską žinai. Gal tik nieko nežinantis žmogus gali pasakyti, kad viską žino. Daug žinantis žmogus visų geriausiai žino tai, kad dar labai daug nežino“, – įsitikinęs pašnekovas.

Mokymasis jam – viena esminių vertybių versle. Vertybių sistema, pasak „Raseinių statybos“ vadovo, apskritai yra būtina siekiant ilgametės verslo sėkmės. „Svarbiausia būti sąžiningam ir teisingam. Jeigu dirbsi ir gyvensi taip, kad ir kitiems būtų gerai, tai tik tada žmonės eis paskui tave. Jeigu tiesiog rodysi pirštu ir sakysi, kad reikia eiti ten, o aš apkasuose pasėdėsiu, nes ten šaudo ir man baisu, tai paskui tave niekas neis. Su tokiu vadovu niekam nebus moralinio pasitenkinimo, o ir naudos visuomenei jokios“, – teigia jis.

Kas yra geras vadovas? Tai žmogus, kuris ne tik vadovauja, bet ir veda pirmyn. „Lyderis turi rodyti pavyzdį. Turi pats siekti žinių, ir skatinti tai daryti kitus. Jeigu visas atsiduosi darbui, tai matys ir įvertins kiti. Tik taip ateis rezultatas. Jeigu iš kitų reikalausi to, ko pats nedarai, visa tai bus netikra. Reikia sakyti tai, ką darai, ir daryti tai, ką sakai“, – sako S. Bekampis.

Bendrovės „Raseinių statyba“ nuotr.