Statybos inspekcija pernai nustatė 474 savavališkos statybos atvejus. Iš jų 51 proc. sudarė neypatingųjų (2020 m. – 44 proc., 2019 m. – 50 proc.,) 41 proc. – nesudėtingųjų (tvorų, terasų, atraminių sienučių) (2020 m. – 44 proc. 2019 m. – 37 proc.) ir 8 proc. – ypatingųjų statinių (2020 m. – 12 proc., 2019 m. – 13 proc.) savavališkos statybos atvejai. Pagal savavališkos statybos rūšis ir toliau „pirmauja“ nauja statyba – 2021 m. ji sudarė net 64 proc. (2020 m. – 58 proc., 2019 m. – beveik 50 proc.).

Daugėja savavalškų statybų

2013 m. nustatyta 618, 2016 m. – 482, 2019 m. – 319, o 2020 m. – 374 savavališkos statybos atvejai. Tad nuoseklų pažeidimų mažėjimą, kaip dalijasi Statybos inspekcija, pastaraisiais metais keičia nerimą keliančios augimo tendencijos.

Pastebėtina, kad daugėja savavališkai statomų neypatingųjų statinių – vis dažniau statytojai rizikuoja pradėti vienbučio ar dvibučio namo statybas neturėdami privalomų SLD arba vykdydami statybos darbus esmingai nukrypsta nuo statinio projekto sprendinių. Statybos inspekcija skelbia, kad 2019 m. savavališkai statyti neypatinguosius statinius ryžosi 183 statybos dalyviai, 2020 m. – 190, o 2021 m. šis skaičius jau perkopė dviejų šimtų ribą (214). 

Pradedami naudoti sprendimai, padėsiantys nustatyti galimas savavališkas statybas

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad už nustatytus pažeidimus tenka sumokėti administracines baudas, įmokas už savavališkos statybos įteisinimą (jei savavališka statyba galėjo būti įteisinta pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus). Dėl padarytų pažeidimų išaugo savavališkai stačiusių statybos dalyvių rizikingumas, kurį Statybos inspekcijos pareigūnai matuoja Rizikos valdymo informacinės sistemos (RVIS) priemonėmis, o pažeidėjai sulaukia dažnesnių patikrinimų. Be to, papildoma informacija apie juos pateikiama atestuojančioms institucijoms, kurios sprendžia dėl jų kvalifikacijos atestato sustabdymo ar atėmimo.

Statybos inspekcija informuoja, kad pradedami naudoti nauji sprendimai, anksčiausiame statybos darbų etape padėsiantys nustatyti galimas savavališkas statybas bei užkardysiantys keliamą žalą aplinkai ir visuomenei.

Savavališkų statybų inspektavimui bus naudojamos bepilotės skraidyklės (dronai), 3D duomenų modeliai, taip pat specialus įrankis, apdorojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo (GIS), 3D modelių, IS „Infostatyba“ ir kitus aktualius duomenis, sudarant galimybę greitai ir paprastai nustatyti galimo pažeidimo vietą atskirose teritorijose. Šių technologijų taikymas sumažins žmogiškųjų išteklių poreikį planuojant ir organizuojant priežiūros veiklą. Veiklos efektyvumui didinti patikrinimų metu nuo balandžio mėn. bus pradėti naudoti planšetiniai kompiuteriai, padėsiantys inspektoriui paprasčiau ir greičiau atlikti objektų patikras.

Ir toliau bus planuojami ir vykdomi reidai – viena iš svarbiausių priemonių, skirta užkirsti kelią savavališkoms statyboms ir jų keliamai žalai vietovėse, kuriose pažeidimai gali sukelti didžiausią žalą aplinkai ir visuomenei.