Kartu Aplinkos ministerijai bus perduodamas žemės naudojimo politikos formavimas – išskyrus žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, kurios liks Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pavaldume, atskirtos kontrolės ir vykdymo funkcijos.

Pertvarką įgyvendinti planuojama, kaip praneša Aplinkos ministerija, dviem etapais. Pirmuoju, nuo 2023 m. sausio 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT – ji taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.

Taigi, dviejų institucijų – Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos – funkcijos šiose srityse būtų sutelktos vienoje, nebesidubliuotų, būtų aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažėtų administracinė našta.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti žemės naudojimo valstybinę kontrolę.

Kaip akcentuoja ministerija, NŽT funkcijų perdavimas atskiriant valdymą ir kontrolę – ne mechaninis veiksmas, net 31 jos funkciją perims kelios institucijos: savivaldybės, Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ Registrų centras, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

Įgyvendinus reformą ir Aplinkos ministerijai perdavus valstybės politikos formavimą, bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė, pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimo ar statybos ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

„Bus efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, kuriamos elektroninės paslaugos. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos. Savivalda bus labiau motyvuota „įdarbinti“ teritorijas“, – praneša Aplinkos ministerija.

Savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrai ir kontrolei skiriamas išskirtinis dėmesys – siekiama didinti priežiūros ir kontrolės efektyvumą, tobulinamas reglamentavimas.

Valstybės politikos formavimas žemės ūkio ir kaimo srityje yra numatomos Žemės ūkio paskirties žemės įstatyme.

ŽŪM būtų pavedama kuruoti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės klausimus, valdymą ir naudojimą bei žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą ir administravimą visoje šalyje. Atsirastų naujas juridinis asmuo – Valstybės įmonė Žemės informacijos centras – visos Lietuvos teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės patikėtinis.

Su įstatymų pakeitimais galite susipažinti čia