Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ tapo uždarąja akcine bendrove
2022-04-04 10:00
Daugiau nei 25 metus Vilniaus infrastruktūrą planuojanti ir inovatyvius sprendimus miestui teikianti savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ virto uždarąja akcine bendrove.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Minimos įmonės
ID Vilnius (iki 2023 m. lapkričio – Vilniaus planas), UAB
Įmonės statusas, pranešė „Vilniaus planas“, pakeistas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus Tarybos sprendimu. Šis sprendimas grįstas Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos rekomendacijomis ir įgyvendinant gerosios valdysenos praktikas. Pakeitus savivaldybės įmonės teisinę formą ir valdant efektyviau, tikimasi padidinti bendrovės pelningumą ir atitinkamai surinkti daugiau pelno įmokų į savivaldybės biudžetą.
Statuso keitimas yra vienas iš daugelio įmonės pokyčių – artimiausiu metu savivaldybėje bus atnaujintas ir patvirtintas užsakomų paslaugų paketas, kuriame skiriama daugiau dėmesio miesto teritorijų ateities planavimui pasitelkiant didžiųjų miesto duomenų rinkinius ir jų analitiką.
„Įmonės teisinio statuso keitimas iš savivaldybės įmonės į uždarąją akcinę bendrovę simbolizuoja gerų pokyčių kelią, kuriame yra „Vilniaus planas“. Iš miesto administracijos, kaip vienintelio įmonės dalininko, pusės esame dėkingi pastaruosius metus veikiančiai įmonės vadovei bei valdybai, kurie ir signalizavo, kad įmonė jau pasirengusi tokiam pokyčiui“, - cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padėjėjas Kipras Krasauskas. Iki šiol įmonė daugiausia paslaugų teikė Savivaldybei, tačiau dabar bendrovė turės galimybę reikšmingiau veikti rinkoje, plėsti savo paslaugų spektrą ir teikti jas kitoms įmonėms. Planuojama, kad virsmas į uždarąją akcinę bendrovę padidins ir valdysenos skaidrumą.
„Jau dabar taikydami gerosios valdysenos praktikas einame didesnio skaidrumo ir viešumo link. Teisinio statuso keitimas mums leidžia įgyti didesnę nepriklausomybę ir konkurencingai veikti rinkoje, siūlyti savo paslaugas platesnei auditorijai“, – būsimus įmonės pokyčius komentuoja „Vilniaus planas“ direktorė Rūta Klevėnė.
Pagal galiojančius įstatymus, nuo kovo 31 d. teisinį statusą pakeitusiam „Vilnius planui“ pereina visos iki šiol galiojusios teisės ir pareigos Vilniaus miestui. „Vilniaus planas“ siekia būti miesto gyvenimo ir plėtros, grįstos duomenimis, įmone. Jo perspektyva – kurti ir valdyti miesto tvariam bei inovatyviam funkcionavimui skirtus skaitmeninius sprendimus, stebėti miesto paslaugas ir jų valdymą, teikti duomenis sprendimų priėmimui ir, žinoma, rūpintis disponuojamų duomenų apsauga ir saugumu. Bendrovė galės efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų ir plačiau pristatyti savo paslaugas rinkoje.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Lietuvos darbo rinkoje ryškėja nevienodos tendencijos: nors per metus nedarbo lygis sumažėjo, per paskutinį ketvirtį bedarbių vėl padaugėjo. Daugiausia nerimo kelia jaunimo situacija – 15–24 metų gyventojų nedarbas per tris mėnesius išaugo iki 14,9 proc., o jaunų bedarbių skaičius padidėjo daugiau k...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Dirbtinis intelektas gali pasiūlyti inžinerinį sprendimą per kelias sekundes, tačiau už statinio saugą ir toliau atsako žmogus. Šis ir kiti statybų sektoriui svarbūs klausimai aptarti Varšuvoje vykusiame Europos statybos inžinierių tarybos (ECCE) suvažiavime, kuriame Lietuvos atstovai siekė stiprint...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
AEI ir elektros energijos kaupimo projektų vystytojams – finansinė lengvata. „Litgrid“ pradeda perskaičiuoti anksčiau pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimų (PĮU) dydžius: vietoj 50 Eur/kW bus taikoma 25 Eur/kW suma. Tačiau vystytojams neužteks sulaukti perskaičiavimo – gavę oficialų prašymą jie tu...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Didelės sąskaitos už būsto šildymą gali suteikti teisę į valstybės paramą net ir tiems gyventojams, kurie nelaiko savęs mažas pajamas gaunančiais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ragina iš naujo įvertinti galimybę gauti šildymo kompensaciją – pasikeitus pajamoms, šeimos sudėčiai ar š...
Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys žemės verčių žemėlapiai aktualūs ne tik žemės sklypų savininkams. Pagal juos nustatytos vidutinės rinkos vertės naudojamos apskaičiuojant paveldimo ir dovanojamo turto mokesčius, nustatant valstybės žemės pardavimo ar nuomos kainas, taip pat skaičiuojant notar...
Nugriauti statinį – dar ne viskas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pasikeitė griovimo užbaigimo procedūra: statytojai nebegali rinktis vieno iš anksčiau galiojusių būdų – kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) dėl pažymos apie statinio nugriovimą. Nuo šiol tokio statini...
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
Valstybinės žemės sklypą galima įsigyti gerokai pigiau, tačiau 40 proc. nuolaida priklauso ne visiems gyventojams. Teisė mokėti mažiau siejama su konkrečiomis socialinėmis aplinkybėmis, sklypo paskirtimi, plotu ir tuo, ar asmuo šia lengvata jau naudojosi.
Nuo 2027 m. sausio kai kurių Lietuvos žemės sklypų vidutinė rinkos vertė padidės net trečdaliu, o šalies mastu augimas sieks 8 proc. Nauji žemės verčių žemėlapiai aktualūs ne tik savininkams, bet ir nekilnojamojo turto vystytojams, investuotojams bei verslui – nuo nustatytos vertės priklauso įvairūs...