Tačiau 2017 m. savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 m. nupirko 52, kai pardavė 304.

Reaguodama į neproporcingą parduotų savivaldybių būstų ir įsigytų socialinių būstų santykį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašė Valstybės kontrolės įvertinti socialinio būsto fondo plėtros efektyvumą savivaldybėse.

„Šeimos, kurioms reikalingas socialinis būstas, negali jo laukti metų metus. Taip susiformuoja ydinga praktika, kai nepasiturintys gyventojai tarsi turi įstatymuose įtvirtintą teisę prašyti pagalbos apsirūpinti būstu, tačiau realybėje šia teise niekada negali pasinaudoti. Manome, kad savivaldybės neišnaudoja visų teisinių ir finansinių galimybių socialiniams būstams pirkti ar remontuoti ir tai šiek tiek stebina, nes pajamos, gautos pardavus savivaldybių būstą, gali būti naudojamos tik socialiniams būstams. Siekiame išsiaiškinti, kodėl tai nedaroma“, – ministerijos pranešime cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kur daugiausia ir mažiausia socialinio būsto laukiančiųjų?

Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 metais, kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. šeimų arba asmenų. 

Šalies savivaldybių pateikta informacija rodo, kad daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.

Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse. Skaičiuojama, kad šiose teritorijose yra ne daugiau nei po 50 šeimų arba asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas.

Per pastaruosius penkerius metus kai kuriose šalies savivaldybėse socialinio būsto laukiančiųjų skaičius didėja. Pavyzdžiui, Visagine 2015 m. buvo 85 šeimos ar asmenys, laukiantys tokio būsto, dabar – 137. Jonavoje pastaraisiais metais socialinio būsto laukė vidutiniškai 270 šeimų ar asmenų, o šiais metais – 313. Būsto laukiančių skaičius nežymiai didėja ir Alytaus rajone: nuo 42 šeimų ar asmenų 2015 m. iki 68 šeimų šiemet.

Dalis socialinių būstų – netinkami gyventi

Spalio mėnesio duomenimis, iš viso šalyje yra per 11,8 tūkst. socialinių būstų. Dalis jų neapgyvendinti, nes išsikėlus nuomininkams reikalingas remontas. Remontuotinų butų kasmet priskaičiuojama iki 600.

2016 m., lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei 300 sumažėjo socialinių būstų. Taip nutiko todėl, kad jie buvo pripažinti netinkamais gyventi. Tai reiškia, kad savivaldybės neskyrė reikiamo dėmesio ir lėšų socialinių būstų remontui.

Padidinti socialinių būstų skaičių leido nuo 2017 m. socialinio būsto fondo plėtrai pradėtos naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Per kelerius metus iš struktūrinių fondų socialinių būstų ir įsigijimui šalyje skirta 48,9 mln. eurų.

Stabilizuota laukiančiųjų eilė

Socialinio būsto laukiančių šeimų ir asmenų skaičius ypač sumažėjo 2016 m. – nuo 23,2 tūkst. iki 12 tūkst. šeimų ar asmenų. Toks skirtumas fiksuotas po to, kai 2015 m. įsigaliojo naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir buvo patikrinta, ar visi socialinio būsto laukiantieji atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.

Pastaruosius trejus metus socialinio būsto laukiančiųjų skaičius išlieka gana stabilus – maždaug 10,5 tūkst. šeimų ar asmenų. Tokia situacija rodo, kad šiame įstatyme nustatytomis paramos priemonėmis pavyko sustabdyti laukiančiųjų eilių didėjimą, tačiau labiau eilė nemažėja.

Reaguojant į tai, nuo šių metų rugsėjo mėnesio įsigaliojo nauja socialinio būsto plėtros forma, kuomet savivaldybės rinkoje išnuomotą būstą gali pernuomoti tokio būsto laukiančioms šeimoms ar asmenims, rašoma ministerijos pranešime.

Savivaldybėse – daugiau galimybių padėti socialinio būsto laukiantiems

Savivaldybėms, išsinuomojančioms būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomojančioms jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto, iš valstybės biudžeto kompensuojama 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, o kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis yra apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.

Taip pat nuo rugsėjo mėnesio dėl socialinio būsto nuomos gali kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, padidinta 20 proc.

Tai reiškia, jei žmogus gauna minimalią algą, jis gali gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo ankstesnės situacijos, kai buvo laikoma, jog šios pajamos jau per didelės.

Taip pat savivaldybėms numatyta pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti

Primenama, kad gyventojai gali pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, priklausomai nuo pajamų ir turimo turto dydžio:

• Parama būstui išsinuomoti (socialinio būsto nuoma): parama teikiama nuomojant socialinį būstą, priklausomai nuo pajamų, gali būti mažinamas nuomos mokestis.
• Parama būstui išsinuomoti (būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija): kompensuojama rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalis, jeigu sudarytos legalios nuomos sutartys.
• Parama būstui įsigyti (išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacija): kompensuojama rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalis, jeigu sudarytos legalios nuomos sutartys.
• Parama būstui įsigyti (valstybės remiamas būsto kreditas): teisę turi jaunos šeimos, be tėvų globos likę asmenys, neįgalieji ir jų šeimos ir daugiavaikės šeimos; mokama 10 arba 20 proc. subsidija pirminiam įnašui arba būsto kredito daliai padengti.