2024 liepos 24 d. trečiadienis, 11:16
Reklama  |  facebook

Savo istoriją pasaulinei auditorijai pirmąkart pasakos lietuvių architektė: „Norėčiau pamatyti, kaip miestus kuria dirbtinis intelektas“

2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
Renginio anonsas


Minimos įmonės
JUNG Vilnius, UAB
DO architects, UAB
Į „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ garsiausi pasaulio architektūros meistrai kviečiami pasidalyti savo požiūriu ir vertybėmis per architektūros prizmę. Kaip ji persismelkia per žmogų ir jo aplinką, koks projektas įstrigęs giliausiai į atmintį ir kas architektūros laukia tolimoje ateityje – išankstiniame interviu su architekte A. Baldišiūte.

Architektūroje esate daugiau kaip 20 metų. Kokia ji buvo tuomet?

Visas šis laikotarpis siejasi su Lietuvos stiprėjimu po atkurtos nepriklausomybės. Baigusi bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, magistrantūros į Olandiją išvykau mokytis 2003-iaisiais – tuomet, kai dar buvo labai didelis ekonominis kontrastas. Olandų įžvalgas apie bendruomenėms skirtus miestus ir erdves žmonėms, pradėtas taikyti dar aštuntajame dešimtmetyje, mes šiandien, sakyčiau, tik pradedame suprasti kaip būtinas, kad visi gyventume gerai ir darniai.

Kūrybinis kelias buvo neišvengiamai susijęs su laikmečiu namuose, kuomet radosi naujos taisyklės ne po vieną ir ne po kelis kartus. Tiesiog pasikeitus sistemai viskas kūrėsi naujai, daug kur nebuvo tęstinumo. Mano mokytojai tas taisykles kūrė naujai, o aš mokiausi tokių dinamiškų naujovių ir atradimų laike. Matyt, šiandien, jau po kelių dešimtmečių, tvirčiau atpažįstam, kas tinka mums, o ką turime atmesti ir nepritaikysim, kas atskleidžia, paryškina, o kas žaloja mūsų identitetą.

Nuotraukoje – 
architektė Andrė Baldišiūtė

Kokį vieną pirmųjų savo įgyvendintų projektų prisimenate bene ryškiausiai?

Turbūt viešbutį „Lijo“ Gargžduose. Tai buvo įdomi seno pastato transformacija į naują erdvę nedideliame miestelyje. Su kolegomis gyvenome tuo projeku. Kol vyko projektavimas ir statybos, jis buvo tiesiog mūsų. Na, o paskui, po atidarymo, tiesiog supranti, kad turi jį atiduoti teisėtiems šeimininkams. Staiga nebegali pakliūti į visas patalpas, į kurias su botais lapnodavai, kurias vaizduotėje ir brėžiniuose stumdei iš vienos vietos į kitą. Įdomus jausmas, kai prarandi projekto kontrolę. Naujame name atsiranda kitų žmonių daiktai, baldai, paveikslai, gėlės. Tuomet supranti, kad visą pastatų prasmę atskleidžia juose įsikūrę žmonės. Tokio jausmo apie kitus projektus nepamenu. Mano dėstytojas ir bendražygis Rolandas Palekas, per atidarymą buvęs drauge, pasakė: „Tiesiog turi išmokti paleisti.“

Esate teoretikė ar kūrėja?

Nuostabu visas teorijas išmanyti, bet aš neišvengiamai esu labiau kūrėja. Man kūryba yra santykis tarp žmonių, su kuriais kuriu. Tai plačios projekto komandos dialogas, kuris subrandina projektus ir leidžia jiems gyventi. Labai patinka prisiliesti prie nugyventų pastatų ir teritorijų, juos konvertuoti. Ten tarsi iš lėto smulkiom dalelėm dėlioji didelį paveikslą. Ieškai to, kas užmiršta, sunykę, spėlioji, kodėl ir kaip buvo, kodėl netiko, kodėl neišliko. Nesėkmės sugeba labai daug papasakoti. Patinka ieškoti tų mažų prasmingų kruopelių, kurios viską apverčia, pakeičia ir priverčia pamatyti kitaip, padaro didelę įtaką ir sukuria netikėtą pokytį. 

Ar egzistuoja gera arba bloga architektūra?

Asmeniškai man gera architektūra yra tokia, kuri turi daug savitų sluoksnių, kuri gerėja ją atrandant ir pažįstant. Savitumas tikrai ne visada gali lemti tik gerus pokyčius, o visų interesų dermė kartais gali labiau liūdinti kaip nykus rezultatas. Tad interesų, funkcijos ir estetinius sluoksnius neišvengiamai grupuojam į svarbius, būtinus, privalomus ir pan. Tuose sluoksniuose slepiasi ir tam tikra laikmečio stilistika, kurios kaip sudėtinės architektūros dalies neišvengsi. Bet mados keičiasi, todėl savo architektūroje turi užkoduoti teisingą santykį su žmogumi ir su miestu. Jeigu to nepadarysi, net patys gražiausi pastatai, praradę funkcinį aktualumą, po 20 ar 30 metų gali tapti nebereikalingais pastatais-vaiduokliais. Bet taip, bloga architektūra egzistuoja. Ji yra ta, kuri daugiau atėmė nei pridėjo, kuri daugiau sugriovė nei išsaugojo. Tuomet, matyt, tų sluoksnių santykis neteisingai sudėliotas.

Tad panašu, kad numatyti tendencijas plačiąja prasme yra vienas didžiausių iššūkių jūsų srityje?

Architektūra yra labai ilgai trunkantis procesas. Nuo momento, kai gimsta idėja kažką daryti, iki jos įgyvendinimo praeina nemažai metų. Turi suvaldyti šį laike vykstantį procesą. Nemažai mūsų įpročių verčiasi aukštyn kojomis bene kas penkerius metus, tad naujai iškilę pastatai jau būna neišvengiamai keliais metais idėjiškai senesni. Mane visuomet kamuoja noras kažką pakeisti, patobulinti, nes supranti, kad šiandien žinai daugiau nei prieš penkerius metus. Ne visuomet tai pavyksta, ne visuomet tai prasminga ar būtina. Bet norisi visada.

Kaip manote, ar architektus kada nors pakeis dirbtinis intelektas?

Nežinau. Jei žmogus sugebės suprogramuoti dirbtinį intelektą taip, kad šis gebėtų perprasti arba imituoti kūrybos niuansus, matyt, dirbtinis intelektas galės kurti pastatus ar ištisus miestus. Kadangi neuromokslas vis stumiasi į priekį, apie smegenis gauname vis daugiau informacijos, būtų įdomu žinoti, ar kūrėjo žmogaus analogas sugebės išlaikyti nenuspėjamą įvairovę, kurią sukuria žmogus. Šiandien keli žmonės kūrėjai vienodomis salygomis sukuria skirtingus kūrinius. Ta įvairovė praktiškai mums nėra labai patogi, bet labai žavi ir džiugina, yra svarbi identiteto dalis.

Ką patartumėte savo profesinę kelionę pradedančiam architektūros srities bendraminčiui?

Gyventi įvairiai. Architektūrą be galo sunku atskirti nuo gyvenimo, tad ir mokymosi proceso neįmanoma atsieti nuo savo, artimųjų ar kolegų patirčių. Turi nuolat stebėti, analizuoti, vertinti. Tuomet suprasi, kad trūksta vienos ar kitos knygos, kurią turi perskaityti, kelionės po miestus ar buvimo gamtoje. Per stebėjimą ir grįžtamąjį ryšį iš aplinkos ir mokomasi architektūros. 

Apie „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“

2015 m. startavęs projektas „Architects, not Architecture“, šiemet keliaujantis po pasaulį kaip virtuali platforma „Virtual World Tour“, palaikoma vokiečių bendrovės JUNG, pasakoja ne kūrinių, o architektų istorijas. Šie žmonės kalba ne tik apie savo apdovanojimus pelniusius tarptautinius projektus, bet pirmiausia apie save. Daugiau nei 30 renginių jau pritraukė daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų visame pasaulyje: esamų ir būsimų architektų bei dizainerių ir tų, kuriems įdomu pamatyti ir išgirsti, kokios asmenybės stovi už architektūrinių objektų.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos