Rangovas darbų atliko už 4,56 mln. Eur (be PVM). Darbai atlikti įgyvendinant projektą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra“. Kiek anksčiau, šių metų vasario mėnesį, taip pat buvo užbaigti to paties projekto darbai pagal antrąją, mažesnės apimties rangos sutartį, pasirašytą 2017 m. rugsėjo 12 d. su rangovu „Per Aarsleff A/S“. Pagal šią sutartį buvo rekonstruota 2,16 km vamzdyno už 360 tūkst. eurų (be PVM), rašoma UAB „Šiaulių vandenys“ pranešime.

Darbai vyko 18-oje miesto gatvių

Pasak pranešime cituojamo „Per Aarsleff A/S“ statybos vadovo Pauliaus Mikalauskio, dėl didelės darbų apimties projektas buvo suskirstytas į etapus ir tai palengvino bei paspartino darbų organizavimą. Tinklai buvo projektuojami dalimis, taip pat dalimis gauti statybos leidimai bei priduoti darbai.

Šio projekto metu paviršinių nuotekų vamzdynai buvo rekonstruojami Vytauto, Ežero, Vilniaus, Tilžės, Aušros al., Draugystės pr., Rūdės, Lydos, Žemaitės, P. Cvirkos, S. Daukanto, Pramonės, Statybininkų, J. Basanavičiaus, Radviliškio, M. K. Čiurlionio, V. Bielskio, A. Mickevičiaus gatvių atkarpose – pagal abi rangos sutartis iš viso 12,38 km.

Vamzdynai rekonstruoti vietoje polimerizuojamais vamzdžiais

Pasak P. Mikalauskio, vamzdynai rekonstruoti keliais metodais, o metodo pasirinkimą lėmė vamzdynų būklė ir jų skersmuo.

„Prieš rekonstrukcijos darbus išvalėme senąjį vamzdyną ir su TV diagnostika įvertinome jo būklę. Patikros metu nustatyta, kad vamzdynai labai prasti – įtrūkę, skilę, susėdę ir užsinešę smėliu bei akmenimis. Sąnašomis užpildytus vamzdžius reikėjo praplauti net po kelis kartus, o susėdusius teko atkasti ir tvarkingai sujungti, kad būtų galima rekonstruoti“, – cituojamas P. Mikalauskis.

Rekonstruojant tinklus, buvo siekiama minimaliai sumažinti senųjų vamzdžių skersmenį, kad išliktų tinklų pralaidumas, ir tuo pačiu atstatyti jų mechaninį atsparumą. Dėl šių priežasčių didžioji dalis vamzdynų buvo rekonstruojami betranšėjiniu metodu, taikant vamzdynų atstatymo technologiją vietoje polimerizuojamais vamzdžiais.

„Šiuo metodu atnaujinome apie 9 km (74 proc.) skirtingo skersmens vamzdynų – nuo 200 iki 1050 mm. Specialios technikos pagalba į esamą seną išvalytą vamzdyną buvo įtraukiama sintetinio pluošto „rankovė“, išmirkyta dervose, kuriose polimerizacija vyksta veikiant šilumai. Įtraukta medžiaga buvo užpildoma karštu vandeniu arba garais. Išsipūsdama „rankovė“ užpildo rekonstruojamo vamzdyno tarpus, įdubas ir įtrūkius. Nuo aukštos temperatūros medžiaga vamzdžio viduje sukietėja, tampa atspari deformacijoms bei gruntinio vandens poveikiui. Taip suformuotas naujas vamzdis patikimai tarnaus apie 50 metų“, – aiškino P. Mikalauskis.

Rangovo teigimu, su garų technologija buvo rekonstruojami mažesnio skersmens (200–500 mm) ir trumpesnės vamzdynų atkarpos (6 m iki 340 m). Tokiais atvejais rekonstrukcija užtrukdavo iki 7 val. Kur kas ilgiau darbai truko naudojant karšto vandens technologiją – 3–5 paras. Taikant šį metodą, buvo rekonstruojami didesnio skersmens vamzdynai (500–1050 mm) ir ilgesnės atkarpos.

Likusi dalis tinklų buvo rekonstruojami laisvo įtraukimo metodu, t. y. į senus vamzdžius įtraukiant naujus mažesnio skersmens plastikinius vamzdžius. Atviru būdu buvo rekonstruojami šoniniai pajungimai ir didelio skersmens vamzdžiai.

Darbams trukdė ir šaltis, ir karštis

Statybos vadovo teigimu, darbų metu nereikėjo kasinėti gatvių, užteko padaryti tik nedideles iškasas, todėl buvo mažiau trikdomas eismas. Rangovas dirbo visais sezonais, tačiau žiemą, kai temperatūra nukrisdavo žemiau 10º C šalčio, būdavo gana sudėtinga dirbti su įranga, nes taikomos vamzdynų atstatymo technologijos pagrindas yra vanduo. Per naktį vanduo užšaldavo, todėl tekdavo atšildyti įrenginius, pakeisti žarnas, kad procesas vyktų nepertraukiamai.

„Karšta vasara taip pat negerai, nes nuo šilumos dervose išmirkyta sintetinio pluošto medžiaga kietėja. Todėl darbų metu reikėjo apdengti vamzdžius nuo tiesioginių saulės spindulių. Palankiausia dirbti pavasarį ir rudenį, kai nelyja. Kadangi buvo rekonstruojami eksploatuojami vamzdžiai, jei lydavo, tekdavo perpumpuoti lietaus nuotekas“, – sakė P. Mikalauskis.

Įrengtas naftos produktų skirtuvas

Šio projekto metu Vilniaus gatvėje prie Prūdelio buvo įrengtas beveik 20 kub. metrų naftos produktų skirtuvas su smėlio ir purvo nusodintuvu. Įrenginys surenka paviršines nuotekas nuo beveik 21 ha ploto baseino ir išvalo į vandenį papuolusius smėlio, purvo ir naftos produktus. Išvalytas vanduo išleidžiamas į atvirus vandens telkinius.

Tinklai prižiūrimi modernia technika

Paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą būtina reguliariai prižiūrėti ir valyti, nes tinklai nuolat užsineša smėliu, purvu, lapais ir kitomis šiukšlėmis. Vamzdynams valyti UAB „Šiaulių vandenys“ šio projekto lėšomis įsigijo modernią hidrodinaminę mašiną už 336,8 tūkst. (be PVM). Dabar su nauja įranga periodiškai valomi magistraliniai paviršinių nuotekų vamzdynai, nelaukiant kol jie užsineš ir sutrikdys tinkamą sistemos funkcionavimą. 2018 m. išvalyta beveik du kartus daugiau nei įprasta – 23,3 km paviršinių nuotekų tinklo, šiais metais – apie 15 km. Iš viso bendrovė eksploatuoja 262,1 km paviršinių nuotekų tinklų.

Projekto darbai tęsiasi

Šio projekto darbai dar tęsiasi, nes UAB „Šiaulių vandenys“ 2018 m. gavo 1,7 mln. Eur (be PVM) papildomą finansavimą. Pridėjus bendrovės ir Šiaulių miesto savivaldybės 15 proc. finansinį indėlį, bendra papildomų investicijų suma siekia daugiau kaip 2 mln. Eur. Už papildomai skirtas lėšas bus rekonstruota dar 5,86 km paviršinių nuotekų tinklų. Darbai vykdomi pagal dvi rangos sutartis su UAB „Statovita“ ir UAB „Požeminės linijos“. Darbus planuojama užbaigti kitų metų pradžioje.

Miesto aplinka bus saugesnė ir švaresnė

Atnaujinus paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą Šiauliuose, sumažės gedimų tinkluose ir gatvių užtvindymo tikimybė, pagerės nuotekų tvarkymo paslaugos kokybė, o šiuolaikiškos technologijos padės užtikrinti tinkamą tinklų priežiūrą. Taip miesto aplinka bus saugesnė, švaresnė ir patrauklesnė gyventojams, o UAB „Šiaulių vandenys“ patirs mažiau sąnaudų tinklų eksploatacijai.

Viso projekto vertė – 7,46 mln. eurų (be PVM). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (85 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ bei Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis (15 proc.), rašoma pranešime.