2023 m. bus nuskenuota 2150 km Vilniaus miesto gatvių dangų – visos asfaltuotos eismo juostos. Sostinės savivaldybė praneša: darbai prasidėjo rugpjūčio pradžioje ir turėtų būti užbaigti iki lapkričio vidurio.

„Vilniuje keliame ambicingą tikslą per itin trumpą laiką atnaujinti kuo daugiau sostinės gatvių. Patirtis rodo, kad objektyvūs, duomenimis grįsti sprendimai dėl gatvių remonto leidžia sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skirtų lėšų – tai reiškia, kad už tą patį biudžetą miestas turi galimybę kasmet sutvarkyti 5 proc. daugiau gatvių", – sako Vilniaus savivaldybės pranešime cituojamas miesto meras Valdas Benkunskas.

Tokį gatvių priežiūros metodą „Grinda" inicijavo dar 2021 m. – ji sukūrė gatvių skenavimo ir duomenų interpretavimo algoritmą, kurį įgyvendinus, sostinės savivaldybės specialistai gali naudotis objektyviais gatvių dangų kokybės vertinimo kriterijais ir priimti duomenimis grįstus sprendimus dėl gatvių remonto prioritetų, laiko ir būdo.

„Gatvių dangų skenavimas yra tarsi žvilgsnis į ateitį: lazeriu gauti duomenys parodo besiformuojančius gatvių defektus, leidžia prioritetizuoti, ką reikia tvarkyti artimiausiu metu. Tai ir yra „Grindos" inovacijų specialistų kuriama vertė: turėdami objektyvius, duomenimis grįstus duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės specialistai galės gerokai iš anksto planuoti visų sostinėje dirbančių kelininkų įmonių darbą ir efektyviau išnaudoti šiltojo sezono galimybes", – teigia pranešime cituojamas „Grindos" direktorius Andrius Griškevičius.

Gatvių skenavimas atliekamas gana įprastai atrodančiu mikroautobusu. Neįprastai atrodo ant jo sumontuotas papildomas rėmas, prie kurio tvirtinamas gatves skenuojantis lazeris, o ant užpakalinės ašies – gatvės nelygumus fiksuojantis agregatas. Vis dėlto bene svarbiausia įrangos dalis – smegenys, kaupiančios ir apdorojančios duomenis – yra mikroautobuso viduje. Visa lazerinės skenavimo įrangos ir papildomų agregatų vertė sudaro apie 800 tūkst. eurų.

Asfalto dangų skenavimui „Grinda" nuomojasi itin modernų specializuotą kelio dangų tyrimams sukurtą lazerį, 4 m pločio eismo juostą analizuojantį 112 mln. taškų per sekundę raiška. Sferinės kameros fiksuoja nuskenuotus taškus net judant dideliu, 70–100 km/h greičiu jų nesuliedama.

Specializuota įranga pasižymi dideliu įrašymo greičiu ir geba žaibiškai prisitaikyti prie skirtingo apšvietimo – tai ypač svarbu tuneliuose ar po tiltais esančių dangų tyrimo kokybei. Visi kadrai yra preciziškai „surišami" į vientisą sferinę nuotrauką.

Specializuota lazerio kūrėjų programinė įranga yra papildyta dirbtinio intelekto algoritmais, leidžiančiais automatiškai nustatyti IRI, provėžų gylius, skirtingai kategorizuojamus dangos įtrūkius, duobes, plyšius, mikrotekstūrą, lupimąsi, dirbtinius objektus (tokius kaip šuliniai, nuotekų grotelės ir pan.), kelio ženklinimą ir kitus parametrus.