2022 birželio 27 d. pirmadienis, 17:35
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Rubedo sistemos, UAB

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-06-27 16:51
Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu iškils daugiau grėsmių, todėl jos rizikingumas auga, konstatuoja tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Naujausiame ekonominiame tyrime* „Barometer Q2 2022“ teigiama, kad užsitęsęs Rusijos karas prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių ūkių sukels naujų iššū...
nuotrauka
2022-06-27 08:32
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose paskelbta nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį 4 atsakovams (Šiaulių m. savivaldybė ir savivaldybės administracija bei dvi bendrovės) dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, Šiaulių miesto...
nuotrauka
2022-06-27 08:23
Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.
nuotrauka
2022-06-23 10:31
Nuo liepos 1 dienos įsigalios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti teisės aktų pakeitimai, kurie sumažins darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas.
nuotrauka
2022-06-23 09:50
Šių metų gegužę visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su balandžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 7,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 6,1 proc.).
nuotrauka
2022-06-23 09:26
Finansų sektorius jau ne vienerius metus laikosi Europos žaliojo kurso diktuojamos tvarumo krypties. Bendraudami su savo klientais, bankai tampa žaliųjų idėjų ambasadoriais – komentuodami savo politiką verslo atstovams, kartu jiems perteikia ir pasaulio lūkesčius dėl tvarumo. Tačiau žaliosios ekonom...
nuotrauka
2022-06-23 07:55
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad fiziniai asmenys, norintys gauti kompensaciją pasikeitus taršius šilumos įrenginius į šilumos siurblius ar biokuro katilus pagal 2021m. rugsėjo 1 d. skelbtą kvietimą iki liepos 1 d. privalo įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojan...
nuotrauka
2022-06-22 09:06
Kaip ir kasmet rugsėjį įvyks vienas didžiausių ir svarbiausių metų renginių Lietuvos statybininkų bendruomenei – Statybininkų dienos šventė. Šios šventės metu tradiciškai pagerbiami statybos inžinieriai.
nuotrauka
2022-06-21 11:22
„Civinity“ grupės valdybai nusprendus transformuoti klasikiniu modeliu veikiančią pastatų priežiūros grupę į technologijų įmonę, pristatomi pirmieji darbai – įkurta nekilnojamojo turto technologijų įmonė „Smart Technologies“, kuriai vadovauti ėmėsi skaitmeninės rinkodaros ir finansinių technologijų ...
nuotrauka
2022-06-21 11:12
Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą.
nuotrauka
2022-06-21 10:35
Lietuvos bankas pateikė savo poziciją Finansų ministerijai dėl siūlomo visuotinio nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projekto. Ekspertai pateikia ir siūlomas priemones, kad mokestis mažintų turtinę nelygybę, skatintų savivaldybes investuoti į infrastruktūrą ir reikšmingai prisidėtų prie ...
nuotrauka
2022-06-21 10:13
Bendrovės „Realco“ duomenimis, beveik kas antras jaunas žmogus turi nuosavą būstą, o būsto nesibaimina keisti vis daugiau gyventojų.
nuotrauka
2022-06-20 16:42
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.
nuotrauka
2022-06-20 09:36
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Klaipėdos energija“ dėl įmonės geriamojo vandens pašildymo kainos taikymo bei mokėjimų už 2022 m. sausio ir vasario mėn. eilutėje „vandens pašildymas“ apskaičiavimo.
nuotrauka
2022-06-20 09:27
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės ...
nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-20 06:44
Neretai kyla klausimų dėl keliamų reikalavimų mėšlinių ir srutų kauptuvų statybai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokiais atvejais reikalingi leidimai, norint įrengti organinių trąšų (mėšlo ir srutų) laikymui skirtą...
nuotrauka
2022-06-17 13:03
Vis daugiau jaunų porų, planuodamos įsigyti naują būstą, turi dar vieną planą – kurti šeimą. Tokiu atveju, keliami kriterijai naujam būstui yra kitokie: labiau atsižvelgiama į tai, kas gali būti aktualu ne tik suaugusiam, bet ir vaikui. Pasak psichologės ir nekilnojamo turto (NT) eksperto, labai sva...
nuotrauka
2022-06-17 12:03
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokum...
nuotrauka
2022-06-16 11:26
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos