2022 gruodžio 1 d. ketvirtadienis, 1:55
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Rubedo sistemos, UAB

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-11-30 09:24
VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centre lapkritį įvyko respublikinis konkursas „Apdailininkas 2022“, kuriame dalyvavo rekordiškai daug komandų. Pirmoji vieta atiteko telšiškiams.
nuotrauka
2022-11-29 17:00
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) 2022-11-17 paskyrė 12 tūkst. eurų baudą UAB „Statybos investicija“, kuri V. Kavoliuko ir J. Matuso gatvėse Kaune, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų (SLD) vykdė dešimties gyvenamųjų namų sta...
nuotrauka
2022-11-29 16:24
Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į ginčų praktiką, pristato, kokias klaidas daro verslas, pripažindamas nuostolius, ir pateikia patarimus, kaip šių klaidų išvengti.
nuotrauka
2022-11-29 14:50
2023 m. bus pradėtas įgyvendinti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viaduko kapitalinio remonto projektas. Remonto darbai turės būti atlikti per 13 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) ir ...
nuotrauka
2022-11-29 13:32
„Laikai, kai įmonės rungėsi dėl biurų išskirtinumo, pamažu lieka praeityje. Dabar, įsigalėjus lanksčiam hibridinio darbo modeliui, pagrindinė konkurencija vyksta tarp savo namų ir biuro. Čia viskas turi būti šiek tiek geriau negu namuose – ir kava skanesnė, ir stiklai švaresni, ir kėdė ergonomiškesn...
nuotrauka
2022-11-29 11:37
Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių s...
nuotrauka
2022-11-29 07:16
Įmonė „Kauno šilas“, į rinką tiekianti šiltinimo medžiagas, specialistams pasiūlė ir konkrečių šiltinimo sprendinių – sukurti du katalogai – „Energiškai efektyvus šiltinimas Šiloporu. Brėžinių katalogas, A+, A++ klasė“ ir „Skydiniai namai. A+, A++ klasė“. Didžioji šių katalogų vertė – ilgametė patir...
nuotrauka
2022-11-29 05:21
Gruodžio 2 d., penktadienį, Aplinkos ministerijos kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“ rengia XVI Lietuvos urbanistinį forumą, kuris kvies pažvelgti į Lietuvos miestų problemas ir jų ateitį. Visą šią savaitę dar galite į jį registruotis.
nuotrauka
2022-11-28 15:18
Utenoje baigtas įgyvendinti dar vienas miestui ir jo gyventojams svarbus projektas – Utenos miesto darnaus judumo plano priemonių diegimo pirmasis etapas. Jo metu mieste įrengta 21 nauja autobusų sustojimo stotelė, kurios pritaikytos ir žmonėms su negalia.
nuotrauka
2022-11-28 12:05
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesams trūksta aiškumo, skaidrum...
nuotrauka
2022-11-28 11:21
Apie tvarumą kalbų apstu: juo susirūpinusi švietimo bendruomenė, verslininkai, valdantieji ir pati visuomenė. Augantis sąmoningumas ir rūpestis ateities kartomis – sveikintinas, tačiau ar iš tikrųjų visi vienodai suprantame, kokia yra tvari visuomenė, tvari gamyba, tvarus verslas? Kas nustato taisyk...
nuotrauka
2022-11-27 06:39
Vartotojų aljansas pradėjo kolektyvinio nutolusios saulės elektrinės pirkimo kampaniją. Tai pirma tokia kampanija, kurią Lietuvoje įgyvendina nevyriausybinė organizacija. Kolektyvinis pirkimas reiškia, kad vartotojai kviečiami ne po vieną, o visi kartu, kolektyviai, įsigyti nutolusią saulės elektrin...
nuotrauka
2022-11-27 06:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba išrinko 2022 m. geriausiai ir profesionaliausiai organizuotus pirkimus. Iš viso tarp laimėtojų pateko net 13 Lietuvos organizacijų.
nuotrauka
2022-11-25 08:56
Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.
nuotrauka
2022-11-25 06:58
Seimas pritarė Želdynų įstatymo pataisoms įstatyme įtvirtindamas, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos galės pačios spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
nuotrauka
2022-11-24 16:15
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams. Nuo 2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui...
nuotrauka
2022-11-24 14:37
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas priėmė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimus. Jiems įsigaliojus poveikio aplinkai vertinimas bus efektyvesnis ir skaidresnis, pagerės procedūrų kokybė.
nuotrauka
2022-11-24 11:45
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) laimėjo dar vieną bylą dėl valstybės patirtos žalos priteisimo iš buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų, dėl kurių netinkamai atliktų funkcijų Kuršių nerijos teritorij...
nuotrauka
2022-11-24 09:55
Į valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių sąrašą bus įtrauktas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas daugiabučiam namui priklausančiose automobilių saugyklose. Tam pritarė Vyriausybė.
nuotrauka
2022-11-24 08:26
Vyriausybė patvirtino Modernizavimo fondo projektų atrankos ir finansavimo aprašo pakeitimus. Nuo šiol iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo finansuojamų projektų atrankos procesas bus aiškesnis ir efektyvesnis. Kiekvienam konkrečiam investicijų projektui bus rengiamas atskiras ministro įsakymu tv...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos