2024 liepos 21 d. sekmadienis, 22:20
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Rubedo sistemos, UAB

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-07-20 10:33
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo konkurso sąlygose iškeltam kvalifikacijos reikalavimui (techniniam ir profesiniam pajėgumui) būti atlikus statybos darbų savo jėgomis ir tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kval...
nuotrauka
2024-07-19 13:49
Abipus sostinės Konstitucijos prospekto išsidėstę aukštybiniai pastatai sudaro vadinamąją „Architektūrinę kalvą" – tai vienas iš skiriamųjų šiuolaikinio Vilniaus bruožų. Tam, kad ši centrinė miesto teritorija vystytųsi darniai, buvo atnaujintos jos formavimo gairės.
nuotrauka
2024-07-18 15:34
Aplinkos ministerija nuo rugsėjo mėnesio pradeda mokymų ciklą, kurio metu bus pristatyti naujausi teisinio reglamentavimo pokyčiai, apimantys statinių projektavimą, statiniams keliamus reikalavimus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, naujoves erdvinių duomenų ir kadastro, žemės ir sa...
nuotrauka
2024-07-18 14:25
Šių metų liepos pradžioje VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) sudarė 32,4 mln. eurų rangos sutartį su „Westinghouse Electric Sweden AB“ (vedantysis partneris) ir „Westinghouse Electric Spain, S.A.U“ dėl abejose atominės elektrinės energijos blokuose esančių technologinių įrenginių – garo ...
nuotrauka
2024-07-18 10:17
Vis dažnesnė vasaros kasdienybė Lietuvoje: alinantys karščiai, šešėlių paieškos ir vakare kylanti šiluma nuo asfalto bei pastatų. Pastebima, kad miestuose formuojasi karščio salos, kuriose aukštesnė temperatūra ne tik laikosi, bet ir išlieka ilgiau nei priemiesčiuose ar mažiau užstatytose vietovėse.
nuotrauka
2024-07-18 08:52
Paskelbtas paraiškų priėmimas Metų statybos inžinieriaus nominacijai. Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) teigia jau sulaukusi pirmųjų konkurso dalyvių.
nuotrauka
2024-07-18 07:24
Įprastą mūrijimo būdą – sausus mišinius ateityje pakeis inovatyvi technologija, reikalaujanti mažiau laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų. Trečią dešimtmetį statybinių medžiagų rinkoje skaičiuojanti įmonė „Tegra State“ savo asortimentą papildė nauju produktu – FOME FLEX GLUE BLOCKS blokelių putų ...
nuotrauka
2024-07-17 14:39
Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam nutarimo projektui skirti didesnę paramą namų renovacijai nukentėjusiems per Sausio 13-osios įvykius ir jų artimiesiems.
nuotrauka
2024-07-16 12:50
Aplinkos ministerija primena individualių nuotekų valymo įrenginių savininkams, kad nuo 2030 m. pradžios nuotekose, išleidžiamose iš šių įrenginių, turės būti valomas fosforas ir azotas. Tokia tvarka nebus taikoma rezervuaro tipo individualiems nuotekų tvarkymo įrenginiams, nes jie neišleidžia nuote...
nuotrauka
2024-07-16 12:35
Daugiausiai šalyje investuojančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų architektūros konkursų, skirtų pirmiesiems dviem naujojo rajono „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje etapams, laimėtojai jau aiškūs: pirmosios vietos skirtos architektų studijoms „Aketuri archite...
nuotrauka
2024-07-16 09:30
Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Vis dėlto, jų naudojimas reikalauja priežiūros, kuri ne tik padeda išvengti gedimų, bet ir užtikrina švarų orą patalpose, sumažindama alergijų bei kvėpavimo takų li...
nuotrauka
2024-07-15 12:48
Nuo šiandien, liepos 15 d., įsigalioja birželį Seimo patvirtinto Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos dauguma nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos.
nuotrauka
2024-07-12 16:46
Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimams, kurie leis valstybinę žemę naudoti efektyviau ir sudarys sąlygas visuomenei gauti maksimalią naudą. Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio teismo sprendimas ir identifikuotas teisinio r...
nuotrauka
2024-07-11 13:35
Klaipėdos uostui centrinėje miesto dalyje rengiantis statyti naują kruizinių laivų terminalą, baigtos galimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu poveikio aplinkai vertinimas šiems darbams neprivalomas. Šiuo metu vykdomos rangos darbų pirkimo procedū...
nuotrauka
2024-07-11 09:38
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė virš 13 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 mln. eurų, jau rezervuot...
nuotrauka
2024-07-11 08:02
Kauno technologijos universitetas (KTU) nuolat siekia gerinti architektūros studijų kokybę, investuodamas į modernią infrastruktūrą, auditorijas ir siekdamas tobulinti studentų patirtį. 2024 metais Statybos ir architektūros fakultete (SAF) buvo įrengta unikali virtualios realybės auditorija.
nuotrauka
2024-07-10 13:31
Perdegimo sindromas gali užklupti dėl pernelyg didelio darbo krūvio, užimtumo bei menko poilsio ir darbo balanso. Nors perdegimas niekaip nesusijęs su metų laikais, ekspertai įspėja, kad vasarą reikėtų būti atidesniems ir stebėti savo psichologinę sveikatą. Pasak jų, vasaros grafikas dažniausiai ku...
nuotrauka
2024-07-10 11:18
Energinis efektyvumas Lietuvos gyventojams vis dar yra svarbiausia tvaraus pastato savybė – šį aspektą kaip svarbiausią nurodo kas antras šalies gyventojas (54 proc.), rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai" apklausa. Tuo tarpu pastato neutralumas klimatui, bioįvairovės apsauga ar turimi tarptautiniai...
nuotrauka
2024-07-09 10:56
Paskelbtas konkursas Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai prašymus ir dokumentus gali pateikti iki liepos 23 d.
nuotrauka
2024-07-08 15:46
Birželio 25 - liepos 5 dienomis gyventojai galėjo balsuoti už labiausiai patinkantį naują pavadinimą dviem Fabijoniškių gatvėms – Liudo Giros ir Salomėjos Nėries. Iš viso gyventojai pasiūlė 1 776 pavadinimus. Po tris pavadinimus kiekvienai gatvei balsavimui išrinko Fabijoniškių bendruomenė kartu su ...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos