2021 liepos 31 d. šeštadienis, 8:38
Reklama  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Rubedo sistemos, UAB

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-07-31 06:59
Rugsėjo 10 d. Vytautas Mineral Spa, Birštone, įvyks vienas didžiausių ir svarbiausių metų renginių Lietuvos statybų sektoriaus bendruomenei – Statybininkų dienos šventė, organizuojama Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) kartu su Aplinkos ministerija.
nuotrauka
2021-07-30 11:43
Vilniaus vystymo kompanija turi naują vadovą – atvirą konkursą laimėjo Saulius Barauskas. Darbą savivaldybės įmonėje Vilniaus vystymo kompanija jis pradės rugpjūčio 2 d.
nuotrauka
2021-07-30 11:40
Klaipėda ruošiasi senamiesčio gatvių atnaujinimui – per pusantrų metų numatoma sutvarkyti penkias akmenimis grįstas gatveles – Žvejų, Teatro, Daržų, Sukilėlių ir Vežėjų. Kiek tolimesniuose planuose – ir dar dviejų gatvių atnaujinimas. Pokyčiai numatomi Didžiojoje Vandens ir Aukštojoje gatvėse.
nuotrauka
2021-07-30 11:29
Įvyko buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės, esančios prestižiniame sostinės rajone Žvėryne, aukcionas. Jame varžėsi 8 dalyviai, o nugalėtoju paskelbtas dalyvis, už šį kultūros paveldo objektą pasiūlęs 12,1 mln. eurų. Gautos lėšos bus nukreiptos Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos ko...
nuotrauka
2021-07-30 07:08
Įmonės, viešos ir privačios įstaigos, organizacijos, norinčios įgyvendinti projektus gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos ir gyvenimo kokybės, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei perėjimo prie švarios energijos srityse, jau gali teikti paraiškas finansavimui iš LIFE...
nuotrauka
2021-07-30 06:40
Užsienio valstybėje registruotam darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikės teikti mažiau informacijos apie darbuotoją, paprastinamos dokumentų pateikimo procedūros, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
nuotrauka
2021-07-29 10:52
Net 7 iš 10 (69%) apklaustų įmonių trūksta darbuotojų, rodo „ManpowerGroup“ tarptautinis tyrimas. Tai yra 15 metų rekordas. Liepą-rugsėjį Europoje atsigauna pandemijos pristabdytos pramonės šakos, taip pat auga ir specifinių įgūdžių poreikiai, todėl įmonės, siekdamos pritraukti ir išlaikyti kvalifik...
nuotrauka
2021-07-29 10:40
Dėl vieno fizinio asmens ieškinių skundžiant bendrovės „Galio Group“ plėtojamo daugiabučio „Žvėryno parkas“ statybos leidimus, su nepatogumais susiduria šio namo butų pirkėjai – ypač perkantys butus su bankų kreditais, tvirtina „Galio Group“.
nuotrauka
2021-07-29 09:58
Lietuvoje sparčiai populiarėjantys kupoliniai statiniai stebina paskirčių įvairove: kupolas – poilsiui, laisvalaikiui ir pramogoms, kupolinė pirtis ar baseinas, kupolas – šiltnamis. Ieškantiems išskirtinumo, jaukumo, erdvės, norintiems būti gamtoje ar vakarais stebėti žvaigždes neišeinant iš kambari...
nuotrauka
2021-07-29 09:16
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui, kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, turėjo 1,8 proc. vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio ir 0,9 proc. statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas.
nuotrauka
2021-07-29 07:41
Statybos verslas sukasi kokybės ir terminų karuselėje, nes šie faktoriai lemia užsakymų portfelį ir pelną. Vienu iš itin svarbių faktorių, kurie gali garantuoti našumą arba lemti nemenkus nuostolius, tampa įrangos, technikos patikimumas. Ką daryti, kad technika taptų efektyvia pagalbininke, o ne gal...
nuotrauka
2021-07-28 15:53
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „SRP Projektas“ pasirašė sutartį dėl Atgimimo aikštės rekonstravimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo.
nuotrauka
2021-07-28 14:58
Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pateiktą informaciją apie tai, kad bunų statyboms UAB „Tilsta“ naudoja medžiagas, neatitinkančias nurodytas pirkimo dokumentuose, Susisiekimo ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra inicijavo tyrimą.
nuotrauka
2021-07-28 14:52
Trečiadienį, liepos 28 d., Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Aplinkos ministerijos patikslintą Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarką. Tai leis sklandžiai įgyvendinti šiais metais įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo pataisas.
nuotrauka
2021-07-28 09:55
Siekiant padėti sklandžiai į Lietuvą persikelti čia investuojančių trečiųjų šalių įmonių darbuotojams, jiems nebereikės mokėti mokesčių už asmeninių daiktų įsivežimą. Vyriausybė svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvai atleisti į Lietuvą dirbti atvykstančius asmenis nuo muitų ir imp...
nuotrauka
2021-07-27 16:07
Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, sparčiai auga. 2021 m. I pusmečio nelaimingų atsitikimų darbe, ypač žemės ūkyje, yra gerokai daugiau negu 2020 metais.
nuotrauka
2021-07-27 15:53
Su vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimu (PAV) susijusias problemas padės spręsti patikslintas Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas. Po pakeitimų detalizuoti poveikio kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai vertinimo aspektai.
nuotrauka
2021-07-27 15:06
Aplinkos ministerija patikslino Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašą ir nustatė kriterijus, kokie smulkūs, formalūs pažeidimai laikomi mažareikšmiais. Taps aišku, kas yra reikšmingi ir mažareikšmiai aplinkosaugos pažeidimai.
nuotrauka
2021-07-26 16:30
Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidės jau netrukus – liepos 26 d. pasirašyta sutartis su statybos darbų viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu – UAB „Statybos ritmas“. Zoologijos sodo infrastruktūros atnaujinimo projektas turėtų būti užbaigtas 2023 m. viduryje. Jo vertė – 18,3 mln. e...
nuotrauka
2021-07-26 10:28
Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos