„Vėjo energetika garantuos mums energetinę nepriklausomybę, naujas darbo vietas ir pajamas, ypač regionams. Ligi šiol subjektyvus kraštovaizdžio vertybių vertinimas buvo esminis barjeras ir ginčų objektas tarp vietos bendruomenių, aplinkosaugininkų ir vystytojų. Nauja tvarka aiškiai įvardina, kurios teritorijos Lietuvoje turi vertingą kraštovaizdį, o kur vėjo energetika yra laukiama. Tai yra taikos paskelbimo projektas tarp vėjo energetikos vystytojų ir bendruomenių“, – cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Dėl aukštų vėjo elektrinių kyla ginčų

Pastaruoju metu vyrauja tendencija statyti labai aukštas vėjo elektrines, siekiančias 250 metrų, todėl kyla ginčų, kaip vertinti tokių statinių poveikį kraštovaizdžiui. Siekiant tinkamai taikyti teisės aktų reikalavimus ir rasti balansą tarp Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių institucijų ir veiklos vykdytojų požiūrio, patikslinti konkretūs principai. Jie padės aiškiau vertinti vėjo elektrinių poveikį aplinkai.

Patikslinus aprašą nustatyta, kad vėjo elektrinės ar kiti ypatingieji pastatai daro reikšmingą neigiamą poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, jeigu jie statomi viename iš Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane išskirtų arealų ar vietovių. Iš jų 27 priskirtos ypač saugomoms vizualiniu estetiniu požiūriu ar labai didelio ir didelio estetinio potencialo raiškiuose kraštovaizdžio kompleksuose. Bendras jų plotas sudaro 34 proc. šalies ploto.

Vėjo elektrinės ar kiti ypatingieji pastatai daro reikšmingą neigiamą poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, jeigu jie statomi viename iš Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane išskirtų arealų ar vietovių. 

Preliminariai manoma, kad vertingiausių panoramų ir objektų užimamas plotas papildomai sudarys iki 1,5 proc. Lietuvos ploto. Todėl iš viso ypatingųjų statinių reikšmingas neigiamas poveikis kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui siektų apie 35 proc. šalies ploto.

Siekiant, kad 30 metrų aukščio vėjo elektrinės galėtų būti iš dalies matomos kraštovaizdyje, bet nenustelbtų gamtos ir kultūros paveldo objektų, kitų kraštovaizdžio vertybių, panoramų, PAV tvarkos aprašo pakeitime nustatytas kompromisinis 2,5º dydis – didžiausias leistinas šių statinių vertikalaus matymo kampas iš atitinkamų vietų.

Patikslinti poveikio biologinei įvairovei aspektai

Taip pat patikslinti, kaip praneša Aplinkos ministerija, poveikio biologinei įvairovei aspektai: nurodytas poveikio vertinimui naudojamų duomenų apie vietovių biologinę įvairovę aktualumas, naudotinos duomenų bazės, reikalavimai dėl lauko tyrimų trukmės ir tyrimų patikimumo.

Atsižvelgus į tai, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldaus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija, Projekte pateikiama nuoroda į poveikio visuomenės sveikatai vertinimui naudojamas metodikas.

Pakeitus aprašą, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavedama iki 2021 m. spalio 1 d. parengti ir Aplinkos ministerijai pateikti: vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašą ir vizualiai raiškių gamtos ir (ar) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvalgos taškų sąrašą.

PAV tvarkos aprašo pakeitimo nuostatos dėl ypatingųjų statinių numatomo poveikio kraštovaizdžiui reikšmingumo nustatymo įsigalios 2021 m. gruodžio 1 d., kai bus patvirtinti minėtieji sąrašai.

Su PAV tvarkos aprašo pakeitimais galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje.