Aplinkos krizė tampa sistemine problema

GEO-7 ataskaitoje pabrėžiama, kad klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, tarša ir dirvožemio degradacija sudaro vadinamąją „3+“ krizę. Ji daro tiesioginį poveikį kasdieniam gyvenimui – nuo sveikatos ir infrastruktūros iki energetinio saugumo bei pramonės veiklos.
Pasak prof. dr. Audronės Telešienės, vien aplinkos politikos nepakanka – būtina koordinuota visos vyriausybės veikla, apimanti energetikos, sveikatos, inovacijų ir žemės ūkio sritis. Ji pabrėžia ir naujo požiūrio į krizes poreikį – vietoje jų vengimo būtina kurti aiškias valdymo strategijas neapibrėžtumo sąlygomis.

Ekonominiai nuostoliai jau dabar yra reikšmingi

Mokslininkės akcentuoja, kad klimato kaitos pasekmės tiesiogiai mažina ekonomikos augimą. Karščio bangos mažina darbo našumą, o ekstremalūs reiškiniai niokoja infrastruktūrą ir didina verslo kaštus.

Prof. dr. Aistė Balžekienė pažymi, kad dabartinėmis tendencijomis iki 2050 m. pasaulinis BVP gali sumažėti 10–18 proc. Tuo pat metu klimato kaitos švelninimo priemonės galėtų tapti ilgalaike investicija į ekonomikos atsparumą, o ne jos stabdžiu.

Elgsenos pokyčiai tampa būtina klimato politikos dalimi

Pirmą kartą GEO-7 apžvalgoje reikšmingai įtraukiamos ir visuomenės elgsenos kaitos įžvalgos. Tai reiškia, kad klimato krizės sprendimas priklauso ne tik nuo politikų ar technologijų, bet ir nuo kasdienių žmonių pasirinkimų – vartojimo, judumo, maisto ir energijos naudojimo įpročių.
KTU SHMMF tyrėjos pabrėžia, kad ypač Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, svarbus pokytis galėtų vykti maisto sistemose – didesnis augalinės kilmės produktų vartojimas mažintų žemės naudojimo spaudimą ir šiltnamio dujų emisijas.

Lietuvos ir Rytų Europos iššūkiai

Regionui būdingos problemos – silpnėjanti ekosistemų būklė dėl netvaraus žemės ūkio, priklausomybė nuo iškastinio kuro ir biologinės įvairovės nykimas. Šias tendencijas sustiprina ir klimato kaitos poveikis, kuris regioną daro mažiau atsparų ekstremaliems reiškiniams.

Šios įžvalgos buvo aptartos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kur mokslininkių pateikti GEO-7 duomenys leido susieti globalias tendencijas su Lietuvos situacija bei išryškinti būtinybę imtis koordinuotų veiksmų skirtinguose sektoriuose.