Šokiruojančios prognozės: iki 2050 m. klimato kaita gali sumažinti pasaulio BVP iki 18 proc.
2026-06-09 08:51
Aplinkosaugos krizė vis aiškiau peržengia vien gamtos apsaugos ribas – ji veikia ekonomiką, visuomenės sveikatą, energetiką ir net politinį stabilumą. Naujausia Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) septintoji Pasaulio aplinkos būklės apžvalga GEO-7 pabrėžia, kad dabartiniai iššūkiai nebegali būti sprendžiami fragmentiškai – būtini sisteminiai pokyčiai visose politikos srityse. Prie ataskaitos rengimo prisidėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėjos prof. dr. Aistė Balžekienė ir prof. dr. Audronė Telešienė.
Iš kairės: prof. dr. Aistė Balžekienė ir prof. dr. Audronė Telešienė. KTU nuotr.
Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
GEO-7 ataskaitoje pabrėžiama, kad klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, tarša ir dirvožemio degradacija sudaro vadinamąją „3+“ krizę. Ji daro tiesioginį poveikį kasdieniam gyvenimui – nuo sveikatos ir infrastruktūros iki energetinio saugumo bei pramonės veiklos.
Pasak prof. dr. Audronės Telešienės, vien aplinkos politikos nepakanka – būtina koordinuota visos vyriausybės veikla, apimanti energetikos, sveikatos, inovacijų ir žemės ūkio sritis. Ji pabrėžia ir naujo požiūrio į krizes poreikį – vietoje jų vengimo būtina kurti aiškias valdymo strategijas neapibrėžtumo sąlygomis.
Ekonominiai nuostoliai jau dabar yra reikšmingi
Mokslininkės akcentuoja, kad klimato kaitos pasekmės tiesiogiai mažina ekonomikos augimą. Karščio bangos mažina darbo našumą, o ekstremalūs reiškiniai niokoja infrastruktūrą ir didina verslo kaštus.
Prof. dr. Aistė Balžekienė pažymi, kad dabartinėmis tendencijomis iki 2050 m. pasaulinis BVP gali sumažėti 10–18 proc. Tuo pat metu klimato kaitos švelninimo priemonės galėtų tapti ilgalaike investicija į ekonomikos atsparumą, o ne jos stabdžiu.
Elgsenos pokyčiai tampa būtina klimato politikos dalimiPirmą kartą GEO-7 apžvalgoje reikšmingai įtraukiamos ir visuomenės elgsenos kaitos įžvalgos. Tai reiškia, kad klimato krizės sprendimas priklauso ne tik nuo politikų ar technologijų, bet ir nuo kasdienių žmonių pasirinkimų – vartojimo, judumo, maisto ir energijos naudojimo įpročių.
KTU SHMMF tyrėjos pabrėžia, kad ypač Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, svarbus pokytis galėtų vykti maisto sistemose – didesnis augalinės kilmės produktų vartojimas mažintų žemės naudojimo spaudimą ir šiltnamio dujų emisijas.
Lietuvos ir Rytų Europos iššūkiai
Regionui būdingos problemos – silpnėjanti ekosistemų būklė dėl netvaraus žemės ūkio, priklausomybė nuo iškastinio kuro ir biologinės įvairovės nykimas. Šias tendencijas sustiprina ir klimato kaitos poveikis, kuris regioną daro mažiau atsparų ekstremaliems reiškiniams.
Šios įžvalgos buvo aptartos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kur mokslininkių pateikti GEO-7 duomenys leido susieti globalias tendencijas su Lietuvos situacija bei išryškinti būtinybę imtis koordinuotų veiksmų skirtinguose sektoriuose.
Aplinka
2026-10-27 15:34
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
2026-10-27 15:09
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
2026-10-27 15:04
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
2026-10-27 08:00
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
2026-10-26 08:29
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
2026-10-26 05:56
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
2026-10-22 06:38
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
2026-10-20 08:48
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
2026-10-20 07:15
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
2026-10-19 15:34
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
2026-10-15 06:36
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
2026-10-13 09:23
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
2026-10-13 06:37
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
2026-10-06 08:32
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
2026-10-01 17:53
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
2026-10-01 06:37
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
2026-10-01 06:35
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...
2026-10-01 06:22
Sklypuose savaime užaugę medžiai įmonėms gali tapti ne problema, kurią reikia pašalinti, o galimybe gauti paramą. Rugsėjo 29 d. startavo 5 mln. eurų vertės kvietimas, pagal kurį už išsaugotus ir miško žeme įteisintus savaiminukus bus mokama po 900 eurų už hektarą.
2026-09-29 06:17
Atliekų tvarkymo kainodaroje – pokyčiai, kurie gali keisti ir savivaldybių, ir gyventojų mokėjimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atnaujino regioninės kainos nustatymo taisykles: savivaldybėms suteikiama galimybė rūšiuotoms atliekoms taikyti mažesnę kintamąją kainos dedamąją, o pa...
| www.julija.eu