Specialistai skelbia, kad senos statybos pastatuose dažnai esama šilumos energijos nuostolių – pro sienas prarandame apie 35%, pro langus – 37%, pro stogą – 15%, pro rūsio perdangą – 13% šilumos. Norint gyventi šiltai ir sutaupyti, pastato atitvarose rekomenduojama naudoti termoizoliacinį sluoksnį iš efektyvių šilumą izoliuojančių medžiagų.

Apšiltinkite pastato sienas. Siekiant efektyvaus apšiltinimo specialistai pataria taupyti vidaus patalpų plotą ir sienas šiltinti iš išorės, o ne iš vidaus. Sienas patartina šiltinti akmens vata, kuri ne tik nepraleidžia šilumos, bet dėl savo kilmės užkerta kelią pelėsiams ir neleidžia plisti sveikatai pavojingiems grybeliams. Gaminiams iš akmens vatos būdingas matmenų stabilumas (nesideformuoja dėl temperatūros pokyčių), tačiau svarbiausia – šios medžiagos yra nedegios. Be to, iš išorės akmens vata apšiltinto pastato sienos išdžius žymiai greičiau nei apšiltinto polimerinėmis medžiagomis, todėl akmens vata apšiltinto namo mikroklimatas bus geresnis. Fasadinių akmens vatos plokščių pagalba galima pataisyti šiltinamos sienos nelygumus, nes tarp plokščių nesusidarys plyšiai, kaip kartais atsitinka su kitomis medžiagomis.

Pasirūpinkite sandariais langais. Tyrimai rodo, kad viena iš laidžiausių šilumai atitvarų - langai, o šilumos nuostoliai per langus, kurie sumontuoti laikančioje konstrukcijoje, yra penkis kartus didesni už tuos šilumos nuostolius, kurie patiriami pro šiltinimo sluoksnyje sumontuotus langus. Todėl pastaruoju metu populiarėja langų konstrukcijos, kurios statomos apšiltintoje sienoje – taip išvengiama šalčio tiltelių. Todėl pastato renovacijos metu langus reiktų permontuoti į šiltinimo sluoksnį. Ši sistema pakankamai lengvai montuojama, yra saugi priešgaisriniu požiūriu ir užtikrina atitvarų sandarumą. Iš itin didelio tankio akmens vatos plokščių ir pagalbinių elementų surenkamas langų rėmų tvirtinimo korpusas, kurį sudaro šalčio tiltelius beveik eliminuojančios 32 ar 48 mm storio akmens vatos plokštės, kurių šiluminės savybės mažiau skiriasi nuo pagrindinio sienos šiltinimo sluoksnio savybių ir leidžia užtikrinti atitvaros sandarumą.

Dėmesys – stogo šiltinimui. Norint, kad stogas būtų ne tik funkcionalus, bet ir atitiktų termoizoliacinius kriterijus, svarbu ypatingą dėmesį skirti stogo šiltinimui. Jeigu jūsų namo stogas plokščias – jį veikia didžiausias galimų apkrovų derinys: vėjas, sniegas, vaikščiojimas, todėl naudojamos termoizoliacinės medžiagos turi būti gerų mechaninių savybių. Tokio stogo šiltinimui turi būti naudojamos ne tik gerai šilumą, bet ir apkrovas sulaikančios termoizoliacinės medžiagos, kurios pasižymi ilgalaike eksploatacija. Šlaitinio stogo šiltinimui tinka akmens vatos plokštės naudojamos stogo konstrukcijose tarp gegnių, o pastogės ir neeksploatuojamos pastogės šilumos izoliacijai tinka biri akmens vata.

Apšiltinkite rūsio perdangą ir pamatus. Norint turėti šiltas primojo aukšto grindis, galime jas šiltinti iš rūsio apačios prie perdangos priklijuojant specialiai gaminamas akmens vatos plokštes. Tokiam šiltinimui naudojami gaminiai iš akmens vatos su paviršiaus padengimu. Pamatų šiltinimas iš pastato išorės sumažina šilumos per cokolį bei neleidžia šalčiui sklisti per pamatus žiemos metu.

„Akmens vata yra natūralios kilmės produktas, pasižymintis geromis eksploatacinėmis savybėmis. ROCKWOOL akmens vata yra laidi vandens garams (jos garinė varža yra tokia pat kaip ir oro), todėl akmens vata izoliuoti pastatai „kvėpuoja", ji užtikrina aukštą garso izoliacijos lygį, yra nedegi ir ilgaamžė. ROCKWOOL koncernas akmens vatą gamina jau daugiau kaip 75 metus. Ji įrodė esanti populiari ir saugi izoliacinė medžiaga, viena išsamiausiai dokumentais pagrįstų bei geriausiai išbandytų statybinių medžiagų“, - sako dr. Andrius Buska, ROCKWOOL techninis vadovas.

Siekiant išvengti šalčio tiltelių būtina ne tik pasirinkti tinkamą izoliacinę medžiagą, bet ir atkreipti dėmesį į teisingą šiltinimo darbų technologiją – svarbu, kad darbuotojai ar įmonės atliekančios pastatų renovacijos ir apšiltinimo programas darbus atliktų tinkamai.