Stanislovas Valius: „Kiekvienas sudėtingas projektas užgrūdina“

S. Valius pasakoja, kad verslas įtraukė visą jo šeimą – ne tik žentą. Jo žmona, nors ir būdama humanitarė, jam visada pagelbėdavo verslo reikaluose, o, kai jo vaikai užaugo ir abu baigė ekonomikos studijas, ėmė rūpintis antrine įmone, kurios specializacija – nekilnojamasis turtas. Nors jis dar atsimena tuos laikus, kai sūnui ir dukrai tekdavo daug patarinėti, kaip elgtis, dabar padėtis pasikeitė. Jo atžalos tapo savarankiškos ir puikiai nutuokia apie savo sritį. „Kalbant apie nekilnojamojo turto vystymą, kai kuriuose dalykuose jie jau ir mane konsultuoja“, – didžiuojasi verslo veteranas.
Nuotraukoje – 20 MW biokuro katilinė Kaune
„Norėjau, kad sūnus rinktųsi statybų sritį, bet jis matė, kiek reikia dirbti ir kiek būna nemigo naktų, tad pasirinko ekonomiką. Juk jei reikia atlikti darbą, valandų nebeskaičiuoji. Viską reikėjo kurti savo rankomis“, – pakeliui pasitaikiusius sunkumus prisimena S. Valius.
Verslininkas sako, kad per šį laiką sektorius tapo neatpažįstamas: „Viskas skiriasi kaip diena nuo nakties: atsirado naujų technologijų, medžiagų, ištobulinti įrengimai, reikėjo išmokti kitokių valdymo metodų, kitaip bendradarbiauti su partneriais, dirbti su žmonėmis.“O kokie svarbiausi dabartiniai „CCM Baltic“ tikslai? S. Valius tarp prioritetų išskiria pradėtą bendradarbiavimą su stambiu vokiečių mažmeninės prekybos parduotuvių tinklu „Lidl“ ir tikisi, kad, sėkmingai įgyvendinus sutartus darbus, bus padėti pamatai ir ateities projektams: „Taip pat svarbu sklandžiai baigti pradėtų daugiabučių namų renovaciją ir sukaupti užtektinai apyvartinių lėšų, kad patys galėtume investuoti. Anksčiau to aktyviai imdavomės, tarkime, investavome į prekybos centrą „Herkaus galerija“ Klaipėdoje, patys statėme daugiabučių, kotedžų.“
Per gyvenimą – dvi įmonės
S. Valius, įgijęs inžinieriaus konstruktoriaus-technologo išsilavinimą Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), pradėjo dirbti „Šiaulių televizorių gamykloje“, o po dešimtmečio, 1984 m., pateko į antrąją savo darbovietę, kurioje dirba iki šiol. Tiesa, pastarojoje netrūko pokyčių.
Tai, kas dabar vadinama „CCM Baltic“, anksčiau buvo vienas iš Statybos remonto tresto padalinių. Vėliau, po privatizacijos, jis tapo „Šiaulių titanu“ ir netrukus buvo įkurta antrinė įmonė „Talainė“, kuri vėliau pervadinta „CCM Baltic“.
Anuomet S. Valius „Šiaulių titano“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku tapo jo kandidatūrą palaikius akcininkams, kurių tada buvo daugiau kaip pusantro šimto. Nors perėjimas į naują santvarką reiškė naujas žaidimo taisykles, S. Valius šios atsakomybės nepabūgo – visgi vadovavimo patirties jau turėjo iš ankstesnės darbovietės. Televizorių gamykloje jis dirbo vieno iš didžiausių televizorių gamyklos cecho, kuriam priklausė nemažai padalinių ir apie 800 darbuotojų, viršininko pavaduotoju.
Vėliau „Šiaulių titaną“ įsigijo Švedijos kompanija „NCC“ ir šis vėl keitė pavadinimą į „NCC titanas“. Deja, „NCC“ čia ilgai neužsibuvo, nes kaip tik užklupo ekonominė krizė ir, išsigandę susiklosčiusios ekonominės situacijos, jie pasitraukė. „Gaila, kad taip nutiko, nes švedai čia planavo dideles investicijas ir su savimi į Baltijos šalis būtų atsivedę didelių investuotojų“, – atskleidžia verslininkas.
Nuotraukoje – „Baltpark“ viešbutis
Kai „NCC“ nusprendė trauktis iš Lietuvos. S. Valius išpirko buvusį „Šiaulių titaną“ (tiesa, jis dar kartą buvo pervadintas ir spėjęs tapti „Titano ranga“). „Kai nupirkome šią įmonę, ji buvo prijungta prie kitos mūsų valdomos įmonės „Talesta“, kurios specializacija – nekilnojamasis turtas. Šios įmonės verslą plėtojo mano sūnus ir dukra. Aš iki pat pabaigos buvau „Titano“ generaliniu direktoriumi ir tik tada, kai jis buvo prijungtas, atsidėjau nuo kitų įmonių savarankiškai veikusios „CCM Baltic“ vadovavimui“, – aiškina verslininkas.
Pradžia – kalėjimo izoliatoriaus rekonstrukcijaPirmas projektas, kurio po Nepriklausomybės atgavimo ėmėsi S. Valiaus vadovaujama įmonė, gana egzotiškas. Tai – Šiaulių kalėjimo izoliatoriaus rekonstrukcija.
„Tai buvo dar carinės Rusijos laikais statytas kalėjimas, sovietmečiu paverstas karininkų, karių sulaikymo vieta. Mūsų darbas buvo šį senovinį pastatą paversti šiuolaikišku. Jis veikia ir dabar. Turėjome sutvarkyti infrastruktūrą, pasirūpinti pastato saugumu, sienų, lubų, langų grotomis, įrenginėjome atitinkamas duris. Tada dar buvo išlikusios caro laikais kalvio iškaltos durys, – dėsto verslininkas. – Atsimenu, kažkada atvykusiai olandų delegacijai tarp kitų aprodėme ir šį objektų. Jie liko labai nustebę ir įtikinėjo, kad čia verta įrengti muziejų. Sako, žmonės važiuos ir dar mokės, kad čia pasibūtų.“
Ilgą laiką įmonės „vizitine kortele“ laikyta modernių Šiaulių miesto valymo įrenginių statyba. Nors tokie projektai buvo vykdyti anksčiau (rengtos vandenvietės, pastatyti Kelmės valymo įrenginiai), šis sudėtingas projektas bendrovei tapo nemažu, daug ko išmokiusiu iššūkiu. Iš įdomesnių projektų S. Valius mini ir Šiaulių oro uostą rekonstrukciją, kada šis iš karinio virto civiliniu: „Tai buvo didžiulis ir sudėtingas projektas. Nors slaptumo reikalavimo nebuvo, tačiau apie tai nebuvo kalbama.“
Nuotraukoje – sporto kompleksas „Impuls“
Vienas artimų S. Valiaus širdžiai įgyvendintų projektų – Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno statyba. Verslininkas pasakoja, kad, kai benediktinų vienuolių ordinas nusprendė plėstis į Rytus, jie pasirinko Lietuvą, Kurtuvėnų apylinkes. Dabar čia traukia piligrimai iš viso pasaulio. Tai yra įspūdingas, prancūziško rafinuotumo persmelktas, tačiau modernus statinys.
Plyname lauke iškilusį Palendrių vienuolyną projektavo Prancūzijos projektuotojai, o jų užduotis buvo įrengti maitinimo šaltinius, suskystintų dujų inžinerinius tinklus ir pan.„Kažkada, kai svarstėme statybų reikalus su vienuoliais benediktinais, leptelėjau, kad jos jos truks šimtmetį. Tada į mane keistai pažiūrėjo ir pasakė, kad jiems šimtmetis per mažai, jie šį vienuolyną stato tūkstančiui metų, – linksmą situaciją prisimena S. Valius. – Taigi pasirinktos medžiagos, sprendimai ir darbų kokybė turi būti numatyta tarsi tūkstančiui metų.“
Kiekvienas sudėtingesnis projektas užgrūdina ir skatina eiti toliau, imtis dar sunkesnių darbų, įsitikinęs jis.
Įmonės sąraše – daug sėkmingai įgyvendintų projektų: sporto klubai „Impuls“, „Baltpark“ (dabar – „Reval Inn“). „CCM Baltic“ bendradarbiauja su „Senukų“ įmonių grupe ir daugeliu kitų. Dirbta ir Rusijoje, tačiau čia patirtis nebuvo itin maloni.
„Dar su „Šiaulių titanu“ įgyvendinome projektų Kaliningrado srityje, taip pat Jaroslavlyje, Kostromoje. Ką buvome pasižadėję, viską padarėme, bet, ačiū Dievui, iš jos pasitraukėme laiku“, – pažymi S. Valius.
Nuotraukoje – objektas Zokniuose
Vieša paslaptis, kad Rytuose neretai galioja kitokios verslo taisyklės, sakykime, vykstant sandėriui, gali pasikeisti sąlygos, tau gali nesumokėti ir laukti panašių siurprizų. „Ten dirbama laukinėmis sąlygomis. Tarkim, statoma sanatorija ant Volgos upės kranto, bet neturima statybos leidimo. Jau stovi dvi taip jų pastatytos sanatorijos, o dabar jau ir trečia kyla“, – verslo ypatybes Rusijoje apibūdina verslininkas.
Gal ketinama žengti į Lenkiją? S. Valius paaiškina, kad tai neapsimoka – tai nėra turtinga rinka. „CCM Baltic“ kur kas labiau vilioja Skandinavija, kur jie po truputį įsitvirtina, nes ten lietuviai vis dar gali konkuruoti darbų kokybe ir mažesne kaina.„Visgi šį konkurencinį pranašumą prarandame: mūsų darbo jėga vis brangsta. Tai ėmė greitai kisti, kai patekome į Šengeno zoną, ir judėjimas tarp ES šalių tapo laisvas“, – konstatuoja verslininkas.
Daugiau jokios daugiabučių renovacijos
S. Valius pasakoja, kad jų verslo dinamiką veikia ir ES finansinės paramos laikotarpiai, tačiau čia irgi netrūksta sunkumų. Nors „CCM Baltic“ daugiau kaip pusę projektų pradeda tuščiame lauke, tačiau ji taip pat yra vykdžiusi viešųjų pastatų ar daugiabučių renovaciją. Viena iš pagrindinių išmoktų pamokų, – kad čia įprasti vėlavimai, todėl neretai sunku suvaldyti pinigų srautus: tarkime, klientai turėtų sumokėti už dviejų mėnesių, tačiau atgauni tik po penkių. Būna ir dar didesnių akibrokštų, pavyzdžiui, kai įmonei teko renovuoti vieną žemės ūkio mokyklą, sutartų 1,5 mln. litų jai teko laukti daugiau kaip metus. Pasirodo, užsakovai pradėjo darbus dar nė negavę finansavimo.
„Vykdysime mokyklų renovaciją, bet daugiabučių renovacijos konkursuose ateityje nedalyvausime. Keli šimtai techninių prižiūrėtojų ir dar keli šimtai mažai ką apie išmanančių kontrolierių, taip pat daugybė susirinkimų, pasitarimų – taip tiesiog prarandama per daug laiko“, – apibendrina verslininkas.
„CCM Baltic“ nuotraukose – įmonės įgyvendinti projektai