Statybininkų profesinės ligos: pavojai ir prevencijos svarba

Statybos sektorius yra viena pavojingiausių pramonės šakų, kurioje darbuotojai nuolat susiduria su intensyviu fiziniu krūviu ir įvairiais rizikos veiksniais. Statybininkų darbas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir nuolatinio dėmesio darbo saugai. Nepakankamas dėmesys profesinei sveikatai gali lemti ilgalaikes ligas, kurios daro įtaką ne tik žmogaus gyvenimo kokybei, bet ir visos darbo rinkos efektyvumui.

Pavojingiausi profesiniai rizikos veiksniai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad pagrindinės profesinių ligų priežastys yra vibracija, triukšmas, netaisyklingas sunkių krovinių kėlimas, kartotiniai rankų judesiai bei priverstinė darbo poza.

Pexels nuotr.

Šie veiksniai sukelia įvairias sveikatos problemas, tarp kurių dažniausiai pasitaiko rankų kraujotakos sutrikimai, sąnarių degeneraciniai pakitimai, stuburo diskų išvaržos, sausgyslių uždegimai, klausos pažeidimai ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Vibracija ir triukšmas – nematomi pavojai

Vienas iš didžiausių pavojų statybose yra vibracija, kuri veikia tiek rankas, tiek visą kūną. Ji sudaro daugiau nei trečdalį profesinių ligų atvejų šiame sektoriuje. Ilgalaikis vibracijos poveikis gali lemti rimtus nervų pažeidimus, kaulų ir sąnarių degeneracinius pokyčius bei kraujotakos sutrikimus.

Pixabay nuotr.

Ketvirtį profesinių ligų, dalijasi VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė, lemia didelis triukšmas darbo vietose. Nuolatinis triukšmas, su kuriuo susiduria statybininkai, ne tik silpnina klausą, bet ir sukelia stresą, padidina kraujospūdį bei didina širdies ligų riziką.

Raumenų ir skeleto sistemos pažeidimai

Statybos sektoriaus darbuotojai, ypač tie, kurie turi ilgametę, 30–40 metų, darbo patirtį, dažnai kenčia nuo raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų, kuriuos sukelia netaisyklingas krovinių kėlimas, priverstinė darbo poza ir monotoniški kartotiniai judesiai. Dėl sunkių krovinių kilnojimo rankomis buvo nustatyta penktadalis profesinių ligų ir nežymiai mažiau profesinių ligų, kurias lemia kartotiniai rankų judesiai ir nepatogios darbo pozos.

Darbas aukštyje ir nelaimingų atsitikimų rizika

Statybvietėse daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbuotojų kritimų iš aukščio. Darbas aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklų statybos sektoriuje.

Kaip sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Giedrius Dambrauskas, dažniausiai nelaimingi atsitikimai dirbant statybose kyla dėl žmogiškųjų faktorių. Tai apima netinkamą darbų organizavimą, nepažymėtas ir neaptvertas pavojingas zonas, netinkamai parinktas saugos priemones darbui aukštyje, taip pat darbuotojų nenorą naudoti ar netinkamą asmeninių apsaugos priemonių naudojimą.

Tai ženkliai padidina nelaimingų atsitikimų riziką, todėl darbdaviai turi užtikrinti, kad statybvietėse dirbtų saugos ir sveikatos koordinatoriai, atsakingi už visų saugos priemonių laikymąsi ir tinkamą jų naudojimą.

Ergonomikos svarba ir darbuotojų mokymai

Norint sumažinti profesinių ligų riziką, būtina taikyti prevencines priemones, tarp kurių svarbiausia yra darbo procesų automatizavimas. „Taip pat ypač svarbu įvertinti tikėtiną riziką darbuotojų saugai ir sveikatai bei imtis reikiamų organizacinių veiksmų arba naudoti tinkamas priemones, ypač mechaninius įrenginius, kad darbuotojams nereikėtų tvarkyti krovinių rankomis, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė. – Tais atvejais, kai tvarkant krovinius negalima išsiversti be krovinių kėlimo rankomis, būtina imtis atitinkamų organizacinių veiksmų, kad būtų naudojamos atitinkamos pagalbinės krovinių kėlimo priemonės, kurios darbuotojų saugai ir sveikatai sumažintų riziką, kylančią tvarkant krovinius rankomis.“

Pixabay nuotr.

Kai negalima išsiversti be krovinių kėlimo, tvarkymo rankomis, būtina įvertinti krovinių savybes, pasirūpinti, kad būtų šalinama ar mažinama rizika, ypač nugaros sužeidimo rizika, taikant atitinkamas mechanines priemones. Įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, pavesdamas darbuotojui užduotis, susijusias su krovinių tvarkymu rankomis, turi įvertinti ir pačių darbuotojų galimybes saugiai atlikti krovinių tvarkymo darbus, privalo atsižvelgti į individualius rizikos veiksnius. Kiekvieną kartą gaudami krovinių tvarkymo užduotis, darbuotojai turi gauti informaciją apie krovinio svorį ir sunkiausios krovinio pusės svorio centrą. Darbuotojai turi būti papildomai mokomi, instruktuojami ir informuojami, kaip teisingai tvarkyti krovinius.

Siekiant užtikrinti geresnes darbo sąlygas, darbdaviai turėtų skatinti ergonomiškų darbo metodų taikymą, mokyti darbuotojus, kaip taisyklingai kelti krovinius ir palaikyti taisyklingą laikyseną. Pasak VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, „ergonominių priemonių taikymas statybos sektoriuje yra ne tik prevencinė priemonė, bet ir būtinybė, siekiant išvengti lėtinių sveikatos sutrikimų bei pagerinti darbuotojų darbingumą“. Be to, būtina informuoti apie profesinės rizikos veiksnius, organizuoti reguliarias pertraukas, aprūpinti darbuotojus tinkamomis apsaugos priemonėmis ir užtikrinti, kad jie būtų tinkamai apmokyti.

Teisingos technikos principai ir specialistų rekomendacijos

Ergonomikos specialistai pabrėžia, kad teisingas kėlimas, tūpimas ir lenkimas yra esminiai sveikatai išsaugoti. Jie rekomenduoja:

• Kėlimo technika
Prieš keliant sunkius daiktus, žmogus turi tvirtai atremti kojas pečių plotyje ir laikyti keliamą daiktą arti kūno. Visada svarbu atsiminti, kad stiprios kojos ir taisyklinga laikysena yra geriausias apsaugos nuo nugaros skausmų garantas. Darbo saugos taisyklės nurodo, kad tinkamai atliktas kėlimas gali sumažinti sužeidimų riziką iki 50 procentų.
• Lenkimosi ir tūpimo metodai
Darbuotojai turi vengti staigių, per daug išlinktų judesių. Specialistai pataria lenkti kelius, o ne nugarą, ir tūpti tik tada, kai tai būtina. Teisinga technika ne tik apsaugo stuburo struktūras, bet ir prisideda prie ilgalaikės raumenų sveikatos. Europos darbo saugos standartai akcentuoja nuoseklų ir periodinį ergonomikos mokymą.
• Dirbančių aukštyje darbuotojų sauga
Dirbant aukštyje, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir stabilias pakopas. Specializuotos įrangos naudojimas padeda sumažinti kritimo riziką ir nepageidaujamą kūno perkrovą. Ekspertai primena, kad nuolatinis darbo priežiūros ir techninės priežiūros tikrinimas yra būtinas norint užtikrinti darbuotojų saugumą.

Išvados

Statybininkų darbas, nors ir būtinas infrastruktūros plėtrai, kelia rimtų sveikatos rizikų dėl sunkių fizinių veiklų. Teisingos kėlimo, tūpimo ir lenkimosi technikos mokymai bei pastangos užtikrinti darbo saugą yra svarbūs, kad būtų sumažinta sužeidimų ir lėtinių ligų rizika. Lietuvos ir Europos institucijų pateikti duomenys bei ekspertų rekomendacijos aiškiai rodo, kad investavimas į darbuotojų mokymus ir ergonomiškų sprendimų diegimas padeda apsaugoti sveikatą ir užtikrinti ilgalaikį gerovės lygį.