Statybos inspekcija primena, kad jei neteisėtų statybos darbų įteisinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, įteisinimo veiksmus statytojai gali atlikti ir gavę Statybos inspekcijos privalomuosius nurodymus dėl pažeidimų šalinimo.

Jei dėl svarbių priežasčių privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti per jame nustatytą terminą, rašoma Statybos inspekcijos pranešime,  asmenys iki nustatyto termino pabaigos gali motyvuotai kreiptis į Statybos inspekciją, prašydami pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo laikotarpį. Savavališkos statybos atveju privalomojo nurodymo vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui nei Statybos inspekcija gali pratęsti administracinis teismas, į kurį asmeniui privalu kreiptis nepasibaigus Statybos inspekcijos nustatytam ar pratęstam privalomojo nurodymo vykdymo laikui.

Įvykdžius privalomąjį nurodymą arba įteisinus jame nurodytus statybos darbus, apie tai nedelsiant reikia informuoti Statybos inspekciją, kuri patikrina, ar pažeidimai pašalinti.

„Kalbant apie privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmes, visų pirma paminėtina, kad jie (jei laiku neįvykdomi) priverstiniam vykdymui perduodami antstoliams, kurie LR civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo. Teismas valstybės naudai gali skirti iki 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, o baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą“, – rašoma pranešime.

Be to, jei Statybos inspekcija surašo privalomąjį nurodymą nugriauti statinį, o nurodymas nėra vykdomas geranoriškai, pradėjus vykdomąją bylą teismas gali suteikti teisę Statybos inspekcijai pačiai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam surašytas nurodymas, lėšomis. Tokiu atveju Statybos inspekcija viešųjų pirkimų būdu parenka griovimo darbus atliksiantį rangovą. Statybos inspekcijos už neteisėto statinio griovimą ir statybvietės sutvarkymą rangovui apmokėtos lėšos antstolio pradėtoje vykdomojoje byloje yra laikomos vykdymo išlaidomis ir išieškomos iš skolininko, kuriam buvo surašytas privalomasis nurodymas atlikti neteisėto statinio griovimo darbus. Neturint lėšų padengti vykdymo išlaidas, antstolis gali imtis skolininko turto arešto, realizavimo ir kitų Civilinio proceso kodekse numatytų veiksmų, taigi toks privalomojo nurodymo vykdymo modelis sukelia daug sunkesnes pasekmes nei geranoriškas privalomojo nurodymo įvykdymas.

Pasitaiko atvejų, primena Statybos inspekcija, kai privalomuosius nurodymus pašalinti neteisėtus statybos darbus gavę asmenys skuba perleisti turtą, tikėdamiesi, kad atlikus šį veiksmą privalomasis nurodymas jiems nebegalios. Pažymime, kad pagal teismų praktiką, statybos pažeidimą turi pašalinti asmuo, kuris jį atliko, todėl turto perleidimas nepanaikina prievolės vykdyti nurodymą, be to, rizikuojama vėliau tokį sandorį nuginčyti teisme, grąžinti gautas pardavimo sumas, kadangi pagal Civilinio kodekso nuostatas neteisėtai pastatytu ar statomu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Taigi asmenys, gavę privalomuosius nurodymus šalinti neteisėtas statybas, turėtų itin atidžiai įsivertinti jų nevykdymo pasekmes, rizikas patirti didelius nuostolius ir stengtis pažeidimus pašalinti geranoriškai.