Šis darbo metodas jau tampa efektyvesnio ir tikslesnio projektavimo bei statybų sinonimu, o Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV statybų darbai be BIM beveik nebeįsivaizduojami. Visgi, Lietuvoje BIM technologija dar nėra labai plačiai paplitusi ir tik skinasi kelią statybų sektoriuje.

BIM – statybų sektoriaus ateitis

Nors šalies rinkoje vis dar trūksta aiškaus reglamentavimo ar strateginio skaidrumo valstybiniu mastu, statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas, pastebi, kad būtų klaidinga manyti esą BIM yra tiesiog dar vienas skambus terminas ar mada, kuri praeis. BIM darbo metodą „YIT Kausta“ vertina kaip pridėtinę vertę kuriantį įrankį.

„BIM nėra nauja idėja. Šio darbo metodo ištakos siekia dar praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, o vystantis skaitmeninėms technologijoms BIM pradėtas aktyviai taikyti pažangiausiose statybų bendrovėse Vakarų valstybėse, kuriose BIM naudojimas jau yra standartizuojamas ir skatinamas valstybiniu lygiu.

BIM įsitvirtinimą Vakarų valstybių statybų sektoriuje lemia konkurencinė aplinka, nuolatinis spaudimas įmonėms didinti veiklos efektyvumą ir augantys užsakovų lūkesčiai dėl statybų kokybės ir skaidrumo.

„YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas sako, kad BIM privalumai yra akivaizdūs, o jų suteikiamą naudą pajaučia visos su konkrečiu statybų projektu susijusios pusės – projektuotojai, vykdytojai, tiekėjai, užsakovai ir netgi pastato administratoriai. Vis tik Lietuvoje pažanga BIM srityje vyksta tik privačių investuotojų dėka.

„Turint omenyje visus sistemos privalumus, BIM Lietuvos statybų sektoriuje išnaudojama tikrai nepakankamai. Naudojant BIM visų pirma galima išvengti klaidų ankstyvojoje projektavimo stadijoje, o tai palengvina ir pagreitina visą statybų eigą. Kitas svarbus aspektas – BIM leidžia vykdyti efektyvią statybų kokybės kontrolę ir lengviau planuoti darbus“, – pastebi K. Vanagas.

K. Vanago teigimu, taip yra dėl to, kad patys rinkos dalyviai ne visuomet noriai priima naujoves, kurios reikalauja naujų žinių ir kompetencijų. Dėl to svarbu ugdyti specialistus, kurie suvoktų skaitmeninės statybos sprendimų naudą ir taikymo principus. Todėl, padedant bendrovei „YIT Kausta“, BIM programinės įrangos „RIB iTWO“ licencija buvo padovanota Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Tikimasi, kad tai leis BIM statybų principams ir metodams Lietuvoje prigyti sparčiau.

Daugiau nei 3D modeliavimas

BIM išsiskiria savo funkcionalumu koordinuojant darbus tarp skirtingų projekto pusių – jos visos gali matyti bei naudotis tais pačiais brėžiniais ir informacija. Tai leidžia užtikrinti statybų darbų skaidrumą ir sumažinti jų sąnaudas. Kuomet visos projekto pusės naudojasi BIM, reikiami duomenys yra pateikiami standartizuotai vienoje su grafiniais brėžiniais ir 3D modeliais susietoje platformoje. Tokiu būdu išvengiama neatitikimų, skirtingų paskaičiavimų ir nesusipratimų. Tai reiškia sklandžiau vykstančius darbus“, – sako K. Vanagas.

Aktyvesniam BIM naudojimui Lietuvoje neretai trukdo paprasčiausias menkas visų šios sistemos suteikiamų galimybių suvokimas. Neretai manoma, kad BIM – tai paprasčiausiai grafinio modeliavimo platforma. Ir nors vizualinė informacija naudojant BIM yra labai svarbi, tačiau grafinis 3D modeliavimas yra tik viena ir, galima sakyti, ne pati svarbiausia šios sistemos dimensija. Tikroji sistemos nauda atsiskleidžia grafinius modelius apjungus su kitais esminiais projekto duomenimis kiekviename iš jo plėtojimo etapų. Skaičiuojama, kad 90 proc. visos taikant BIM panaudojamos informacijos yra ne vizualinė.

Nors 3D modeliavimą BIM rėmuose naudoja jau daugelis projektuotojų, tačiau informacine sistemos dalimi su laiko ir sąnaudų planavimo moduliais remiasi dar retas NT projektų plėtotojas šalyje.

Vertina dėl universalumo

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl pažangiausios projektavimo, statybų ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės šiandien renkasi dirbti su BIM, yra šios sistemos universalumas. Ją taikyti galima vystant bet kokio tipo statinius, dirbant tiek su viešojo, tiek su privataus sektoriaus užsakovais bei bet kuriame projekto plėtojimo etape. Be to, BIM naudą jaučia ne tik pagrindinis darbų rangovas, bet ir visos projekte dalyvaujančios pusės. Tiesa, tam reikia, kad jos savo organizacijos lygmenyje taip pat skatintų darbo su BIM kultūrą ir įgūdžius.

„BIM potencialas yra labai didelis, o sistemos suteikiamos galimybės nuolat auga, nes tai nėra uždaras, nekintantis modelis. Pavyzdžiui, sistema gali būti naudojama ne tik projektuojant ar statant pastatą, bet ir jį eksploatuojant. BIM funkcijas galima pritaikyti kiekvieno plėtotojo ar užsakovo poreikiams“, – sako K. Vanagas. 

Už BIM taikymą – įvertinimas

„YIT Kausta“ BIM savo veikloje taiko jau keletą metų ir šioje srityje turi nemažai pasiekimų. Bendrovė už Vilniuje įgyvendintą „Duetto“ verslo namų projektą praėjusiais metais pelnė „Lietuvos BIM projektai 2017“ apdovanojimą, o gyvenamųjų pastatų projektas „Naujoji Rivjera“ dar 2016 m. buvo pripažintas geriausiu tokio tipo BIM projektu šalyje. BIM taikymo dėka projektai buvo įgyvendinti per rekordiškai trumpą laiką ir su optimaliomis sąnaudomis.

„Dirbdami su BIM kaskart ne teoriškai, bet praktiškai įsitikiname skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Tai mums leidžia ne tik greičiau įveikti kylančius iššūkius, bet ir efektyviau diegti energiją taupančius sprendimus bei greičiau užbaigti statybas. Dėl to pamažu augantį susidomėjimą BIM taikymu Lietuvoje vertiname labai teigiamai“, – sako K. Vanagas.

„YIT Kausta“ projektai ir šiemet yra vieni iš pagrindinių kandidatų BIM apdovanojimams laimėti. Jiems šiemet pateikti du NT projektai Kaune – tiek ką tik atidarytas verslo centro „Arka“, tiek gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“.  

Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.