Utenoje įsikūrusi įmonė „Dauniškis ir Ko“ yra viena iš stambiausių statybos įmonių Rytų Lietuvoje. Pastaruosius 2–3 metus didžiausias įmonės užsakovas yra vienas iš populiariausių prekybos tinklų Lietuvoje.

Ieško darbų vietoje

Daugiabučių renovacija yra dar viena sritis, kurioje įmonė aktyviai veikia: šiuo metu Utenoje baigiami renovuoti 4 daugiabučiai, pernai baigti renovacijos projektai Kupiškyje ir Zarasuose. Renovacija apima ne tik darbus išorėje – beveik visuose projektuose modernizuojami šilumos punktai, šilumos vamzdynai, kai kur – vėdinimo sistemos, lietaus nuotekų tinklai.

Nors daugiabučių renovacija nėra statybos įmonių prioritetas, įmonė „Dauniškis ir Ko“ imasi šių projektų. Pirmiausia dėl to, kad sumažėjo sutarčių su maisto ir gėrimų pramonės įmonėmis, kurios sudarydavo nemažą įmonės užsakymų dalį.

„Statybų verslas veikia iškreiptos rinkos sąlygomis, kurios dar paaštrėjo per pandemiją, – sako Alvydas RUDOKAS. – Įmonės veikia vienomis sąlygomis, o asmenys su individualios veiklos pažymomis – kitomis. Ką sakyti darbuotojui, kuris ateina ir klausia, kodėl įmonėje jis uždirba kur kas mažiau, negu už tą patį darbą gauna su pažyma dirbantis statybininkas?“

 

 

„Daugiabučių renovacijos projektai nėra pelningi, bet jie padeda išsilaikyti per pandemiją, nes, dirbdami vietoje, sutaupome medžiagų transportavimo, darbininkų vežiojimo ir laiko sąnaudų“, – skaičiuoja privalumus įmonės „Dauniškis ir Ko“ vadovas Alvydas Rudokas.

Iki pandemijos ir karantino paskelbimo „Dauniškis ir Ko“ turėdavo užsakymų ir Utenoje veikiančiose maisto pramonės bendrovėse. Nors tai nedidelių apimčių remonto darbai, bet jų būdavo nuolat. Paskelbus karantiną, šie užsakovai sustabdė jau vykstančius darbus ir nenumatytam laikui atšaukė visas sutartis.

Utenoje įsikūrusiai statybos įmonei pandemija sukėlė daug išbandymų. Remonto sutarčių sustabdymas maisto ir gėrimų pramonės įmonėse nebuvo vienintelis įmonės veiklą koreguojantis veiksnys. Jeigu anksčiau tiekėjai patys ieškodavo įmonės ir siūlydavo statybines medžiagas, gaminius, kurie objektus pasiekdavo sutartu laiku, tai pastaraisiais metais net sumokėjęs avansą, sutaręs kainą ir pristatymo terminus, negali būti tikras, kaip pastebi A.Rudokas, kad užsakymą gausi sutartu laiku. Tad pastarųjų dvejų metų verslo valdymą įmonės vadovas įvardija kaip laiką be jokių garantijų, be aiškumo.

Situaciją aštrina iškraipyta rinka

„Statybų verslas veikia iškreiptos rinkos sąlygomis, kurios dar paaštrėjo per pandemiją, – sako A.Rudokas. – Įmonės veikia vienomis sąlygomis, o asmenys su individualios veiklos pažymomis – kitomis. Ką sakyti darbuotojui, kuris ateina ir klausia, kodėl įmonėje jis uždirba kur kas mažiau, negu už tą patį darbą gauna su pažyma dirbantis statybininkas? Kaip paaiškinti, kad valstybė toleruoja situaciją, kuomet sumokėjęs simbolinius mokesčius toks statybininkas gali deklaruoti minimalias pajamas, nors visuotinai žinoma, kad situacija yra visiškai kitokia? Lietuvos statistikos portalai skelbia apie didelius bedarbių skaičius. Ir jiems, žinoma, mokamos bedarbių išmokos. Tačiau reali situacija yra priešinga, nes dauguma tokių bedarbių dirba nelegaliai ir gauna nemažas pajamas. Tad pandemija dar labiau paaštrino situaciją darbo rinkoje, kur praktiškai nebeliko darbuotojų ir iš trečiųjų šalių, kur įmonėms svarbu ne tik gauti užsakymų, bet ir išsaugoti darbuotojus, kad užsakymai būtų įvykdomi laiku.“

Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500–700 mln. eurų.

Nuo balandžio 1 d. įsigalios taip vadinamas „skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas“. Užsakovas arba jo įgaliotas rangovas turės užtikrinti, kad statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys turėtų kodus, o kiti į statybvietę patenkantys asmenys bus identifikuojami rangovo nustatytomis priemonėmis. „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus“ sugeneruos Sodros sistema, o darbdaviai kodus savo darbuotojams galės gauti internetu. Savarankiškai dirbantys (su verslo liudijimu ar veiklos pažyma) asmenys kodus išsiims patys. Subrangovai informaciją apie savo darbuotojų kodus turės patys perduoti statybvietę valdančiam generaliniam rangovui.

A. Rudoko pastebėjimu, tai yra žingsnis pirmyn, bet nepakankamas, kad kardinaliai pakeistų situaciją.