Greitesnis statybų leidimų išdavimas ir daugiau skaitmenizavimo

Seimo priimtos pataisos numato reikšmingus statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo proceso pokyčius. Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, pakeitimai prisidės prie spartesnio ir skaidresnio statybų proceso, aiškesnio atsakomybių pasiskirstymo tarp visų statybos dalyvių bei mažesnės administracinės naštos.

Vienas svarbiausių pokyčių – statybą leidžiantis dokumentas galios 10 metų, jei per tą laiką statybos nebus pradėtos. Be to, sprendimą neišduoti SLD bus galima skųsti ne tik teismui, bet ir Administracinių ginčų komisijai.

Dar labiau plečiamas statybos informacinės sistemos „Infostatyba“ panaudojimas. Dalis pateikiamų duomenų bus automatiškai tikrinami naudojant valstybės registrus ir kitas informacines sistemas. Tai sumažins poreikį pakartotinai teikti informaciją, leis išvengti techninių klaidų ir sutrumpins dokumentų tikrinimo laiką. Kai savivaldybių sutikimai ar pritarimai yra būtini SLD išdavimui, jie galės būti išduodami kartu su pačiu leidimu.

Trumpesni terminai ir aiškesnė atsakomybė

Pakeitimais atsisakoma pirminio projekto sprendinių tikrinimo prieš priimant prašymą nagrinėti. Iki šiol šis etapas užtrukdavo iki trijų darbo dienų, nors projektiniai sprendiniai vis tiek būdavo pakartotinai vertinami vėlesniame procese. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins bendrą SLD išdavimo laiką.

Keičiasi ir atsakomybės modelis. Už projektų derinimo terminų nesilaikymą atsakomybė bus taikoma juridiniams, o ne fiziniams asmenims. Jei susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų savininkai arba valdytojai laiku nepateiks išvadų dėl techninio darbo projekto, informacinė sistema automatiškai inicijuos pranešimą apie galimą administracinę atsakomybę.

Teisės aktuose taip pat tiksliau apibrėžiamos visų proceso dalyvių pareigos, susijusios su teikiamų duomenų, dokumentų ir projektinių sprendinių kokybe.

Daugiau aiškumo savavališkoms statyboms ir savivaldybių planavimui

Naujasis reguliavimas aiškiau apibrėžia savavališkų statybų įteisinimo tvarką bei nustato, kokiais atvejais statiniai ar jų patalpos gali būti naudojami kitai veiklai nekeičiant jų paskirties.

Savivaldybėms suteikiama daugiau lankstumo priimant teritorijų planavimo sprendimus. Taip pat patikslintas infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymo, kompensavimo bei atsakomybės reglamentavimas, kuris turėtų užtikrinti aiškesnį bendradarbiavimą tarp viešojo sektoriaus ir vystytojų.

Platesni VTPSI įgaliojimai ir griežtesnės sankcijos

Didesnį vaidmenį įgyja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Institucija prižiūrės, ar laikomasi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminų, bei vertins techninių projektų derinimo teisėtumą.

Kadangi daugiau atsakomybės perkeliama statytojams ir projektuotojams, kartu griežtinama atsakomybė už pažeidimus. Numatoma administracinė atsakomybė už statybos darbų organizavimo tvarkos, techninių projektų derinimo reikalavimų pažeidimus ir kitus naujai reglamentuojamus pažeidimus.

Aplinkos ministerijos vertinimu, priimtos pataisos kasmet leis ūkio subjektams ir gyventojams sutaupyti apie 1,5 mln. eurų administracinių sąnaudų, o savivaldybėms – dar apie 3,5 mln. eurų. Tikimasi, kad šie pokyčiai ne tik sumažins biurokratinę naštą, bet ir prisidės prie efektyvesnio bei skaidresnio statybų proceso visoje Lietuvoje.