„Stebulė“. 25-metį mininti bendrovė atnaujino dešimt sostinės stadionų 
„Stebulė“ atnaujino futbolo aikštynus prie Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos, Šv. Kristoforo, Vilniaus Žemynos, Radvilų, Emilijos Pliaterytės, Taikos ir Jeruzalės progimnazijų bei Salininkų, Žaros ir Minties gimnazijų. Dabar aikštynai turi sportinio tipo veją: atsparią mindžiojimui, tankią, lygią, sodrios žalios spalvos.
Sportinio tipo vejoms svarbu tinkamai parinkti žoles
Veja, net ir gerai įrengta, gali būti sugadinta šalčio arba sausros, piktžolių arba ligų. Jai gali pakenkti ir išmindymas, ir elementarios priežiūros trūkumas.„Įrengiant veją stadionuose, svarbiausias kokybės rodiklis yra žolių atsparumas mindymui, tačiau svarbus ir vejos dekoratyvumas, žolyno tankumas, spalva, žolių lapų smulkumas, – aiškina „Stebulės“ projektų vadovė Eglė Visockė. – Svarbu, kad veja sparčiai regeneruotųsi, o moksleiviams ant jos būtų malonu ir saugu žaisti.“
Dirva stadionų vejoms buvo ruošiama labai kruopščiai. Vegetacinis dirvos sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 10–15 cm, pati dirva – smulkios struktūros, su smulkaus ar vidutinio stambumo smėlio dalelėmis, gausiai pamaitinta, derlinga. Podirvis turi būti pralaidus vandeniui, o dirvos paviršius – idealiai išlygintas ir gerai suspaustas.
.jpg)
„Sportinio tipo vejoms svarbu tinkamai parinkti žoles. Lietuvoje labiausiai tinka pievinės miglės, raudonieji eraičinai, paprastosios bei šliaužiančiosios smilgos, žemaūgiai motiejukai. Pastarųjų žolių lapai neslidūs, tad nėra grėsmės paslysti, – pasakoja Eglė Visockė. – Eraičinai – nors grubesni ir lėčiau vystosi, tačiau yra atsparūs mindymui ir sausrai, nereiklūs dirvožemiui, todėl yra nepakeičiami sportinėse aikštėse.“ Vejų priežiūros kalendoriuje – 10 mėnesių darbai
Sportinio tipo veja reikalauja intensyvios priežiūros. Ją reikia laistyti (įrengti laistymo sistemą) nušienauti, tręšti, naikinti piktžoles, smėliuoti, aeruoti. Kaip pastebi profesionalai, vejos priežiūra yra viena svarbiausių, daug žinių reikalaujantis, laiko ir pastangų imlus procesas.
Veja turi būti prižiūrima beveik ištisus metus. Sausis, vasaris – ramybės periodas, vejos paprastai apsnigtos. Nepatartina tuo laikotarpiu vejų mindžioti ar išvažinėti, nes pro suspaustą sniego dangą sunkiau patenka oras, skverbiasi šaltis, galima pažeisti velėną. Kovą sniegas ant vejos ima sparčiai tirpti, gali prasidėti žolių vegetacija, tačiau nereikia skubėti jos pjauti: aukštesnės žolės apsaugo jaunus ūglius ir šaknis nuo pavasarinių šalnų. Balandį palanku naikinti samanas, aeruoti. Gegužė yra intensyvaus augimo metas. Jei žolėms pakanka šilumos ir trąšų, veją reikia pjauti kartą per savaitę.
Pavasarį žolę reikia patręšti ir neleisti veistis piktžolėms. Birželį–rugpjūtį pagrindiniai darbai yra pjovimas ir laistymas, jei lietaus nėra ištisą savaitę.
.jpg)
„Veją reikia laistyti kiekvieną dieną, tolygiai, tad geriausia įrengti laistymo sistemas ir nepamiršti jų priežiūros“, – sako E. Visockė, primindama, kad rugpjūtį, ypač gausiai lyjant, veją gali užpulti grybelinės ligos. Rugsėjį naikinamos piktžolės, o intensyviai mindomų vejų suslėgtą viršutinį dirvos sluoksnį svarbu aeruoti, patręšti, jei reikia – atsėti, pastebėjus nelygumus, reikėtų pasmėliuoti. Paskutinį kartą veja pjaunama lapkritį. Specialistė primena, kad negalima ant vejos palikti žiemoti nukritusių lapų.
„Taigi šienaujama 25–32 kartus per sezoną, 1–2 kartus aeruojama, 3–4 kartus tręšiama ilgo veikimo trąšomis, dukart naikinamos piktžolės, o laistoma 30–50 kartų, pagal poreikį smėliuojama ir atsėjama“, – apibendrina metų vejos priežiūros darbus E. Visockė
Įpareigoja kuriamas Lietuvos kraštovaizdis
„Bendrovė „Stebulė“ veikia jau 25 metus, – sako įmonės direktorius S. Tamulevičius, pabrėždamas sukauptą neįkainojamą darbo patirtį, pritaikytas naujausias technologijas. – Šiuo metu įmonėje dirba virš 400 darbuotojų, kurių dauguma turi aukštą savo srities kvalifikaciją. Darbuotojų kompetencijos, įsigyta technika, įvaldytos modernios technologijos suteikia galimybę vienu metu įgyvendinti po keletą įvairaus sudėtingumo ir masto projektų.“
„Stebulė“ teikia lauko teritorijų valymo paslaugas, želdinių, miškų priežiūros ir želdinimo paslaugas. Įmonė bendradarbiauja su ,,Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų“ ir ,,Lietuvos arboristų“ asociacijomis. Toks bendradarbiavimas pasirinktas neatsitiktinai. Įmonės vadovo žodžiais, tai yra kontekstas kurti pažangią teritorijų želdinimo, želdinių priežiūros sistemą.
„Mūsų darbo rezultatas susijęs su vizualumu, su estetika, tad neišvengiamai turime galvoti, kaip gražinti ir puoselėti Lietuvos kraštovaizdį. Aplinkos sutvarkymas – tai ne tik dekoratyvinių augalų sodinimas, tai įmonės arba namų aplinkos stiliaus, skonio ir nuotaikos perteikimas aplinkiniams, – dalijasi direktoriaus pavaduotoja Vilma Kropa. – Kvalifikuoti, kompetentingi mūsų įmonės specialistai bei įmonėje sukaupta specialiosios paskirties technika padeda įgyvendinti svajones, kuriant jaukią aplinką.“
Ypatingą dėmesį įmonė skiria atliekamų paslaugų kokybei, o siekiant jausti rinkos pulsą, administracijos atstovai dažnai lankosi užsienio ir šalies parodose, seminaruose.
Įmonės kompetencijas rodo ir tokie žinomi užsakovai, kaip: „Lietuvos oro uostai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, „Fegda“, „Gatvių statyba“, „Klaipėdos želdiniai“, „Akropolis LT“, „Kauno tiltai“, „Vilniaus miesto parkai“, „Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija“.
„Per daug metų pelnėme klientų pasitikėjimą, vykdydami įvairius projektus. Paminėsiu Senamiesčio Pietinį apvažiavimą, Vakarinį aplinkkelį, Tūkstantmečio g., Lukiškių aikštę, Rokantiškių piliavietės sutvarkymą, jų yra labai daug ir įvairių, – sako „Stebulės“ direktorius S. Tamulevičius. – Šiuo metu įmonės darbuotojų žinios ir sugebėjimai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. Esu įsitikinęs, kad sėkmingam įmonės darbui reikia aktyvių, kūrybiškų, gebančių savarankiškai spręsti ir imtis atsakomybės už priimtus sprendimus žmonių. Be abejo, negalima pamiršti ir komunikabilumo, gebėjimo dirbti komandoje, loginio mąstymo bei verslumo. Šios vertybės yra svarbios man, yra svarbios mūsų komandai.“
Objektai. Technologijos. Verslo naujienos
| www.julija.eu