„Vietinės reikšmės privažiuojamieji keliai automobiliams – svarbi „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros dalis. Jie suplanuoti taip, kad nutiesus geležinkelį būtų užtikrintas patogus susisiekimas tarp skirtingų geležinkelių pusių, – „LTG Infra“ pranešime cituojamas „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima. – Pernai metų pabaigoje pasirašėme sutartį dėl sankasos statybos Latvijos link, dabar – dėl vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių įrengimo toje pačioje atkarpoje. Tad tik leidus oro sąlygoms brandžiausiame projekto ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos prasidės intensyvūs statybos darbai.“

Konkursą laimėjusi įmonė nuties 14 vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių. Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai nebus galimybės įrengti atskirų kelių, nuo privažiuojamųjų kelių bus įrengiamos nuovažos. Pagal sutartį konkurso laimėtojas taip pat rekonstruos melioracijos statinius. Darbai bus atlikti per kiek daugiau nei metus – 14 mėnesių.

„Lietuvoje jau esame įgyvendinę tokius infrastruktūros projektus kaip Vilniaus ir Palangos oro uostų rekonstrukcija. „Rail Baltica“ darbų sutartis yra naujas ambicingas projektas, kuriam pasitelksime visą turimą kompetenciją, profesionalumą ir darbo discipliną“, – teigia „A.C.B.“ Valdybos narė Anna Priščepa.

Privažiuojamieji keliai jau baigiami tiesti ir kitame „Rail Baltica“ linijos Kaunas-Ramygala geležinkelio ruože Šveicarija-Žeimiai. Čia konkursą laimėjusi „Eurovia Lietuva“ baigia įrengti 16 naujų vietinės reikšmės privažiuojamųjų ir 2 aptarnavimo automobilių kelius.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.