Įdomu, kad triukas su laikraščiais nėra tik posovietinėms šalims būdingas fenomenas. Patarimų, kaip langų sandarinimui panaudoti laikraščius ir net sutvirtinti juos iš miltų ir vandens pasigaminta pasta, yra ir vakarietiškuose šaltiniuose.

„Nemaloni, tarsi lygioje vietoje atsirandanti vėsaus oro cirkuliacija gali susidaryti dėl daugybės priežasčių. Ar langai yra efektyvus būdas ją sumažinti? Ir taip, ir ne. Per langus prarandama tik apie 15-20 proc. šilumos, tuo tarpu per nesandarias sienas, stogą ir grindis – per 70 proc. Akivaizdu, kad langai nėra pati didžiausia problema, nors prie bendro diskomforto gali prisidėti ir jie, ypač jei yra išsiklaipę dėl „sėdančių“ pastato konstrukcijų, seni, nesandarūs“, – sako akmens vatos gamintojos „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Bene didžiausia problema ta, kaip rašoma bendrovės pranešime, kad laikraščiais langai paprastai apkamšomi visam šaltajam sezonui ir nelieka galimybės juos atidaryti bei periodiškai išvėdinti patalpas, nors tai būtina daryti visais metų laikais.

„Aklinai apklijavus langus, tikėtina, gyvenimo kokybės apčiuopiamai nepagerinsime ir šilumos nesulaikysime – atvirkščiai, rizikuojame pabloginti situaciją. Nevėdinamame būste prastėja mikroklimatas, gali susidaryti palankios sąlygos pelėsiui veistis, kadangi keturių asmenų šeima buityje per parą vidutiniškai išskiria apie 15 litrų drėgmės. Jei dar papildomai šildomės, sąlygas pelėsiui sukuriame tobulas. Negana to, nevėdinant nepašalinamas mūsų iškvėptas anglies dvideginis ir sumažėja bendras deguonies kiekis“, – įspėja specialistas.

Pasak „ROCKWOOL“ eksperto, laikraščiai būtų pateisinami nebent išskirtiniais atvejais: pavyzdžiui, bendrabutyje, kur gyvenama laikinai, o galimybės priimti sprendimus dėl būsto kokybės esminio pagerinimo praktiškai yra lygios nuliui. Tačiau net ir tokiu atveju patariama laikraščiais neapklijuoti visų be išimties langų rėmų, kad būtų galima užtikrinti bent minimalų patalpų vėdinimą.

Visais kitais atvejais rekomenduojama išsiaiškinti, kas lemia šilumos nuostolius ir spręsti problemą iš esmės.

„Tas pats skersvėjo pojūtis šaltuoju metų laiku gali jaustis visai ne dėl to, kad namiškiai vienu metu atidarė langus priešingose patalpų pusėse. Jei tarp skirtingų būsto paviršių – sienų, grindų, lubų – yra ryškūs temperatūrų skirtumai, natūraliai cirkuliuojantis oras gali sukelti jausmą, kad namuose skersvėjis. Prie visko pridėkime šaltas grindis ir turėsime idealų susirgimo priežasčių komplektą“, – sako A. Buska.

Specialistų vertinimu, jei namas yra senos statybos ir nerenovuotas, per jo sienas gali būti prarandama apie 40 proc. šilumos. Stogas gali lemti apie 20, grindys – apie 10 proc. šilumos praradimų.

Šaltų grindų klausimas ypač aktualus pirmame aukšte gyvenantiems senų daugiabučių gyventojams. Čia perdangos tarp rūsio ir pirmo aukšto yra neapšiltintos, o šiltinantis po truputį ir izoliavus pirmą aukštą kažkiek pašildančius šildymo arba karšto vandens vamzdžius, pirmam aukštui pasidaro tik dar šalčiau.

„Tokiose situacijose, deja, nei laikraščiais apklijuoti langų rėmai, nei už radiatoriaus užkišta ir šilumą į kambarį turinti išspinduliuoti folija nepadės. Prieš priimdami sprendimą, kaip būstą paversti šiltesniu ir komfortiškesniu, įvertinkite visas aplinkybes ir tik tuomet imkitės veiksmų“, – pataria A. Buska.