Kokie gedimai šventiniu laikotarpiu pasitaiko dažniausiai ir ką daryti, kad Naujuosius netektų sutikti avarinės tarnybos draugijoje ar ankštoje lifto kabinoje?

Klozete – mišrainės ir keptos vištos likučiai

Pasak už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbą atsakingos Eglės Šlajūtės, didžiausia apkrova švenčių metu tenka nuotekų sistemoms. Po Kūčių ir Kalėdų gyventojai tvarkosi namus, tačiau dalis jų vis dar pasirenka netinkamą būdą atsikratyti maisto likučių – juos nuleidžia į klozetą.

„Jei per pačias šventes situacija dažniausiai būna gana rami, tai tarp Kalėdų ir naujųjų vamzdynuose randame visko – nuo mišrainių, raugintų agurkų ar silkės iki mėsos likučių, kaulų ar net keptos vištos dalių. Kanalizacijos sistema tam nėra pritaikyta, todėl tokie tvarkymosi ypatumai beveik visada baigiasi avarijomis“, – įmonės pranešime cituojama E. Šlajūtė.

Nuotekų vamzdžiai suprojektuoti taip, kad jais tekėtų skysčiai ir tik nedidelės buitinės atliekos. Stambesni maisto likučiai kaupiasi, prilimpa prie vamzdžių sienelių ir ilgainiui suformuoja kamščius, kurie dažniausiai atsiranda bendrose namo atkarpose.

„Kai žmonės masiškai pradeda mesti maisto likučius į kanalizaciją, sistema tiesiog neatlaiko. Užsikimšus vamzdynams nuotekos gali išsilieti į butus ar bendras patalpas, o tai akimirksniu sugadina šventinę nuotaiką visam namui“, – pabrėžia specialistė.

Naujuosius sutiko lifte

Ne mažiau problemų šventiniu laikotarpiu kyla ir dėl liftų naudojimo. Naujųjų metų išvakarėse, artėjant vidurnakčiui, daugiabučiuose prasideda intensyvus judėjimas – gyventojai skuba į lauką, o liftai neretai perkraunami.

„Esame fiksavę ne vieną atvejį, kai likus vos kelioms minutėms iki vidurnakčio liftai sustoja dėl perkrovos ar netinkamo naudojimo. Žmonės įstringa kabinoje pačiu netinkamiausiu metu, o gedimų šalinimas per šventes gali užtrukti ilgiau nei įprastai“, – sako E. Šlajūtė ir primena laikytis lifto naudojimo taisyklių: neviršyti leistinos apkrovos, nešokinėti kabinoje ir elgtis atsakingai.

Paprasti žingsniai išvengti nelaimių

Dar viena dažna šventinių avarijų priežastis – vandens užliejimai, kylantys dėl nepatikrintų santechninių jungčių. Per šventes daugelis gyventojų išvyksta ilgesniam laikui, tačiau ne visi prieš tai pasirūpina būsto technine būkle.

„Prieš išvykstant ilgesniam laikui rekomenduoju patikrinti santechnines šlangeles, čiaupus, skalbyklių ir indaplovių jungtis. Susidėvėjusios ar pažeistos detalės yra viena dažniausių užliejimų priežasčių“, – perspėja specialistė.

Pasak jos, vanduo gali tekėti nepastebimai kelias dienas, kol žala tampa akivaizdi. Tokiais atvejais nukenčia ne tik pats būstas, bet ir kaimynai, o remonto darbai, patalpų džiovinimas ir sugadinto turto atkūrimas dažnai kainuoja tūkstančius eurų.

„Užlietų butų tvarkymas – brangus ir sudėtingas procesas, o konfliktų tarp kaimynų tokiose situacijose išvengti pavyksta retai. Daugumos šių problemų būtų galima išvengti, jei gyventojai prieš šventes skirtų laiko paprastai, bet labai svarbiai prevencijai“, – pabrėžia E. Šlajūtė.

Ji taip pat ragina daugiabučių gyventojus atsakingai elgtis su fejerverkais – nelaidyti jų per arti pastatų ir nedaryti to balkonuose.