Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija lapkričio 16 d. priėmė nutartį byloje, kurioje Statybos inspekcija Lietuvos valstybės vardu kėlė regreso reikalavimus likviduotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnams, priėmusiems neteisėtus sprendimus dėl statybos darbų L. Rėzos g. 1A, Neringoje. LVAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš dviejų buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnų priteisti 17 852,85 Eur žalos atlyginimui. Dar 9 745,58 Eur iš šių pareigūnų dėl valstybei sukeltos žalos buvo priteisti kitoje LVAT jau išnagrinėtoje byloje.

Kaip praneša Statybos inspekcija, dėl L. Rėzos 1A, Neringoje, vykdytų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros veiksmų regreso tvarka iš buvusių Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų iš viso priteista 27 598,43 eurų.

„Siekėme ir sieksime, kad valstybei padarytą žalą kompensuotų ne mokesčių mokėtojai, o už tai tiesiogiai atsakingi tarnautojai, kurie savo neteisėtais veiksmais ir lėmė jos atsiradimą. Atskaitomybė ir atsakomybė už priimtus sprendimus yra būtini teisinės valstybės ir skaidraus bei atviro valdymo elementai“, – cituojama Statybos inspekcijos viršininkė Eglė Kuklierienė.

Statybos inspekcija neturi duomenų, ar kitos institucijos, kurių valstybės tarnautojai dalyvavo priimant neteisėtus žalą valstybei sukėlusius sprendimus dėl statybos darbų L. Rėzos 1A, Neringoje (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys), taip pat inicijavo žalos atlyginimo regreso tvarka bylas siekdamos sumažinti valstybės atlyginant žalą patirtas išlaidas.

Statybos inspekcija įsitikinusi, kad valstybės tarnautojai privalo atlyginti valstybei savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukeltą žalą. Valstybės institucijoms nusprendus neišieškoti sukeltos žalos, sudaroma palanki terpė piktnaudžiavimui ir nebaudžiamumui. Primename, kad pagal teisės aktus visos institucijos, dėl kurių darbuotojų kaltės iš valstybės ar savivaldybių priteisiama žala, regreso teisę įgyvendina savarankiškai.

Statybos inspekcija visais atvejais, kai teismai dėl Statybos inspekcijos ar apskričių viršininkų administracijų darbuotojų (kurių funkcijas perėmė Statybos inspekcija) neteisėtų veiksmų iš valstybės priteisia žalą, vertina, ar yra sąlygos regreso teisei įgyvendinti ir jai egzistuojant, siūlo kaltiems pareigūnams žalą susimokėti geranoriškai, o to neatlikus – kreipiasi į teismus dėl regreso priteisimo teismine tvarka.