Naujosios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę – reikšmingas žingsnis Lietuvos pastatų sektoriaus pertvarkoje. Tai skatins modernizuoti šalies pastatus, sumažinti jų energijos sąnaudas bei pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

Nacionalinio pastatų renovacijos plano kryptys

Nacionalinio pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą iki 2050 m. Plane bus nustatyti konkretūs tikslai, rodikliai, finansavimo šaltiniai, energijos taupymo potencialas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai.

Be to, bus nustatyta gyvenamųjų pastatų renovacijos strategija. Tai leis užtikrinti, kad iki 2035 m. vidutinis pastatų energijos suvartojimas sumažėtų bent 20-22 proc., o didžioji dalis šių rezultatų būtų pasiekti renovuojant prasčiausio energinio naudingumo pastatus.

Direktyva įpareigoja Lietuvą reguliariai atnaujinti ir taikyti minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus. Jie bus grindžiami optimaliais kaštų skaičiavimais, kad renovacija būtų efektyvi tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu. Šie reikalavimai bus taikomi tiek naujiems, tiek esamiems pastatams.

Plytinio namo renovacija. Portalo STATYBUNAUJIENOS.LT nuotr.

Numatyta, kad nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai Lietuvoje turės būti visiškai netaršūs, t. y. eksploatacijos metu neišskiriantys CO₂ iš iškastinio kuro. Tokiems pastatams taip pat bus taikomi griežtesni energijos suvartojimo ribiniai dydžiai.

Renovacijos pasai, saulės energija ir pažangiosios sistemos

Nuo 2026 m. gegužės mėn. visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, bus įdiegta renovacijos pasų sistema. Tai naujas įrankis, padėsiantis gyventojams ir pastatų savininkams planuoti ilgalaikes renovacijos priemones. Šie pasai galės būti išduodami kartu su energinio naudingumo sertifikatais.

APVA nuotr.

Kita svarbi kryptis – saulės energijos integracija. Nuo 2026 m. gegužės mėn. visi nauji viešieji ir negyvenamieji pastatai, kurių grindų plotas viršija 250 m², turės būti pritaikyti saulės energijos gamybai. Panašūs reikalavimai palaipsniui bus taikomi ir gyvenamiesiems pastatams bei automobilių stovėjimo aikštelėms.

Taip pat plečiami reikalavimai dėl pastatų automatizavimo: bus diegiamos pažangiosios pastatų valdymo ir kontrolės sistemos, leidžiančios stebėti energijos vartojimą, reguliuoti temperatūrą ir oro kokybę bei reaguoti į išorinius energijos signalus.

Parama gyventojams

Kad šie pokyčiai būtų įgyvendinami sklandžiai, numatytas platus finansinių paskatų ir techninės pagalbos priemonių spektras. Lietuvoje veiks vieno langelio principu dirbantys pastatų energinio naudingumo centrai, kuriuose gyventojai ir savivaldybės galės gauti konsultacijas ir paramą. Finansinė pagalba pirmiausia bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, socialinio būsto gyventojams ir tiems, kurie patiria energinį nepriteklių.

Penktadienį Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės atstovai šiuos planus pristatė ir visiems suinteresuotiems socialiniams partneriams.