„Žaliosios paskolos ne tik skatina rinktis tvarų būstą, bet ir padeda taupyti išlaidas ilguoju laikotarpiu. Dėl mažesnių palūkanų ir kitų palankesnių sąlygų šis finansavimo būdas leidžia bent dalinai kompensuoti didesnę pradinę investiciją į energiškai efektyvius būstus“, – teigia Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Būsto tvarumas – tarp svarbiausių pirkėjų prioritetų

SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas gyventojų taupymo ir investavimo tyrimas rodo, kad energinis efektyvumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis naują būstą. Beveik pusė apklaustųjų nurodė jį tarp trijų svarbiausių aspektų, o 26 proc. respondentų sutiktų mokėti ir iki dešimtadaliu didesnę kainą už energiškai efektyvų būstą. Ši tendencija atskleidžia, kad toks būstas populiarėja ne tik dėl mažesnių išlaikymo kaštų, bet ir dėl augančio dėmesio tvariam gyvenimo būdui.

Panašias tendencijas atskleidžia ir tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas Tvarumo barometro tyrimas – daugiau nei pusei respondentų svarbu, kad namai būtų statomi mažinant statybų metu išsiskiriantį CO2 kiekį, racionaliai naudojant medžiagas ir energiją. Jis taip pat nustatė, kad A++ energinio naudingumo klasė yra svarbiausias tvarumo kriterijus svarstant įsigyti būstą NT projekte. Šis kriterijus kartu su atliekų rūšiavimo galimybėmis ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu sudaro tris svarbiausius tvarumo aspektus būsto pirkėjams.

Bendrovės „YIT Lietuva“ nuotr.

„Įgyvendindami savo gyvenamojo būsto projektus, vadovaujamės platesniu požiūriu – didelį dėmesį skiriame visoms tvarumo dedamosioms, įskaitant žaliųjų erdvių formavimą ar dviračių saugyklų įrengimą. Kaip bebūtų, būsto tvarumas yra neįsivaizduojamas be aukštos namų energinio naudingumo klasės, efektyvios eksploatacijos, aplinkai draugiškų ir ilgaamžiškų medžiagų naudojimo. Vis didesnei daliai būsto pirkėjų Lietuvoje tai jau tampa savaime suprantamais dalykais, o būsto, kuriame nėra galimybės gyventi šiltai, komfortiškai ir taupiai, įsigijimas dažnu atveju jau net nebesvarstomas“, – sako pranešime cituojamas Kęstutis Vanagas, „YIT Lietuva“ generalinis direktorius.

Žaliojo būsto skatinimas – ne tik socialinė atsakomybė

Skatinant tvarią ekonomiką ir aplinkosauginius sprendimus, svarbų vaidmenį vaidina ir finansų įstaigos. Siūlydami žaliuosius būsto kreditus su palankesnėmis sąlygomis, bankai ne tik skatina gyventojus rinktis energiškai efektyvesnius būstus, bet ir prisideda prie bendrų aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo, jų skolinimo politika tiesiogiai veikia gyventojų pasirinkimus ir rinkos tendencijas.

Eglė Dobvyšienė.

SEB banko nuotr.

„Žaliasis būsto kreditas suteikiamas palankesnėmis sąlygomis nei įprastas būsto kreditas. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos būstas laikomas žaliu, yra susiję su jo energiniu efektyvumu. Mūsų tikslas yra skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir mažinti bendrą suvartojamos energijos poreikį. Statistika rodo, kad apie 70 proc. visų pasaulio emisijų kyla iš energijos gamybos ir vartojimo, o nekilnojamojo turto sektorius Europoje sunaudoja apie 40 proc. visos energijos. Būtent todėl energiškai efektyvaus būsto įsigijimo skatinimas yra kritiškai svarbus siekiant tvaresnės ateities“, – teigia SEB banko atstovė.

Bankams palankesnių sąlygų siūlymas energiškai efektyviems būstams yra ne vien tik socialinės atsakomybės dalis, bet ir strateginis verslo sprendimas. Energiškai efektyvūs būstai yra mažiau rizikingi ilgalaikėje perspektyvoje – jų eksploatacinės išlaidos yra mažesnės, o vertė laikui bėgant išlieka stabilesnė. Tai reiškia, kad tokių būstų savininkai potencialiai turės daugiau lėšų paskolos įmokoms padengti, o tai sumažina banko riziką. Be to, tvaraus būsto vertė mažiau priklauso nuo energijos kainų svyravimų, kas taip pat prisideda prie jų vertės stabilumo nekilnojamojo turto rinkoje.

Apytiksliai kas trečia suteikiama būsto paskola SEB banke yra skirta žaliajam būstui įsigyti ar statyti ir banko ekspertai prognozuoja, kad ši dalis artimiausiais metais dar labiau išaugs. Šis augimas atspindi ne tik didėjantį gyventojų sąmoningumą aplinkosaugos klausimais, bet ir praktinį požiūrį į būsto išlaikymo kaštus. Žaliasis būsto kreditas bankų portfeliuose tampa svarbiu įrankiu, padedančiu suderinti finansinius tikslus su aplinkosauginiais, ir nekilnojamojo turto sektoriuje svarbia priemone kovoje su klimato kaita.

Bendrovės „YIT Lietuva“ nvizualizacija

Žaliojo kredito suteikimą nulemia energinis efektyvumas

Žaliojo būsto kredito gavimo sąlygos priklauso nuo būsto energinio efektyvumo ir jo statybos metų. Norint gauti šį kreditą, būstas turi atitikti specifinius energinio efektyvumo kriterijus, kurie skiriasi priklausomai nuo būsto statybos metų. Būsimo būsto savininkai turėtų atidžiai įvertinti energinio naudingumo charakteristikas, nes tai tiesiogiai lemia ne tik kredito sąlygas, bet ir būsimas išlaidas būsto išlaikymui.

„Žaliasis būsto kreditas suteikiamas tik tiems būstams, kurie atitinka griežtus energinio efektyvumo reikalavimus. Vertindami paraiškas, atsižvelgiame į energinio naudingumo klasę ir konkretų pastato suvartojamos pirminės energijos kiekį. Šie kriterijai padeda užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tik tikrai tvariems būstams“, – teigia E. Dovbyšienė

Būstui, pastatytam iki 2021 m., kreditas suteikiamas, jeigu jis turi A++, A+ arba B energinę klasę, ir pastarųjų dviejų atvejais – kai pastatas neviršija nustatytos skaičiuojamosios pirminės energijos suvartojimo ribos. Ši riba namui yra ≤145 kWh/m²·a, o butui – ≤190 kWh/m²·a, kas užtikrina, kad būstas patenka tarp 15 proc. energetiškai efektyviausių būstų Lietuvoje. Informacija apie savo būsto pirminės energijos suvartojimą gali būti rasta pastato energinio naudingumo sertifikate, kurį privaloma išduoti parduodant ar nuomojant būstą.

Tuo metu būstui, pastatytam nuo 2021 m. ir vėliau, žaliasis būsto kreditas suteikiamas, jei būstas turi A++ energinę klasę ir jei įsigyjamo būsto pirminės energijos poreikis yra 10 proc. mažesnis nei beveik nulinės energijos pastatų – tai atitinka Europos Sąjungos Taksonomijos reglamento reikalavimą. Šis reikalavimas yra griežtesnis naujesniems pastatams, kadangi jų statybos technologijos ir galimybės jau leidžia pasiekti aukštesnį energinį efektyvumą. Tokiu būdu skatinama ne tik įsigyti, bet ir statyti vis efektyvesnius pastatus, kas ilguoju laikotarpiu prisideda prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo.