Ką įmonei reiškia nepatikimos tiekėjos vardas?

Viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamas Nepatikimų tiekėjų sąrašas nėra vien tik formalumas ar juodasis sąrašas, užkertantis visus kelius. Tai veikiau įspėjimas kitoms perkančiosioms organizacijoms, kad su tam tikru tiekėju anksčiau kilo didelių problemų. Kitaip tariant, tai tarsi įspėjamasis ženklas kelyje, kad užsakovai turi būti ypač atsargūs rinkdamiesi tokį partnerį. Ir nors buvimas šiame sąraše dar nereiškia, kad įmonė savaime bus pašalinta iš visų pirkimų, jos reputacija yra stipriai pažeista, o galimybės dalyvauti konkursuose labai sumažėjusios.

Į šį sąrašą pirkimo organizatorius įtraukia tokį tiekėją, kuris padarė esminius sutarties pažeidimus ir dėl to sutartis buvo nutraukta. Tiekėjas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiamas ir tada, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu perkančiajai organizacijai buvo priteisti nuostoliai dėl esminės sutarties sąlygos įvykdymo su dideliais ir nuolatiniais trūkumais arba kai pati perkančioji organizacija pritaiko sutartyje numatytas sankcijas – delspinigius arba baudą – už esminės sutarties sąlygos pažeidimą.

Teisėjas

Marius Bajoras.

Apeliacinio teismo nuotr.

Viešųjų pirkimų įstatyme nėra apibrėžta, kas yra esminis sutarties pažeidimas, esminės sutarties sąlygos, dideli ir nuolatiniai trūkumai, todėl vadovaujamasi Civiliniame kodekse įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo sąvoka ir proporcingumo principu. Tai nėra smulkios klaidos ar žmogiški nesklandumai, kartkartėmis pasitaikantys kiekvienoje veikloje. Čia kalbama apie sudėtingas situacijas, kai dėl tiekėjo kaltės užsakovas negauna to, ko tikėjosi, arba patiria nuostolių. Pavyzdžiui, įmonė vėluoja užbaigti darbus ne kelias dienas, o kelis mėnesius, ir net po papildomų terminų nesugeba jų pabaigti; pristatomos prekės nekokybiškos ar neatitinka techninės specifikacijos; neatlikti visi pagal sutartį sulygti darbai; nepateikti visi darbų užbaigimo dokumentai; darbai atlikti su defektais; tęstiniuose darbuose daugiau kaip du kartus iš eilės praleisti darbų terminai.

Šiuo metu teisiniame reglamentavime pastebima tendencija siekti didesnio apibrėžtumo ir sutartyse aiškiai nurodyti, kokie atvejai sudarys pagrindą tiekėją įtraukti į šį sąrašą. Jei sutartys sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas, jose privaloma aiškiai apibrėžti, kokios sutarties sąlygos bus laikomos esminėmis ir kokie sutarties vykdymo trūkumai bus laikomi dideliais arba nuolatiniais, dėl kurių tiekėjas bus įtraukas į sąrašą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos naujai parengtame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte planuojama nustatyti privalomą reikalavimą, kad visais atvejais pirkimo sutartyse būtų numatytos esminės sąlygos, kurias pažeidęs tiekėjas bus laikomas neįvykdžiusiu ar netinkamai įvykdžiusiu sutartį.

Tiekėjas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali būti įtrauktas, jeigu netinkamai vykdė sutartis ir užsienyje. Svarbu, kad tokios sutartys būtų susijusios su viešaisiais pirkimais.

Pagrindas tiekėją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą:

• nutraukta sutartis dėl esminio pažeidimo
• teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas
• pagal sutartį pritaikytos sankcijos 

Į sąrašą tiekėjas įtraukiamas trejiems metams, tačiau tai nereiškia, kad jis visą tą laiką negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Jis galės dalyvauti, bet kiekvieną kartą jo reputacija bus tikrinama atidžiau, o perkančioji organizacija turės įvertinti, ar verta su juo dirbti. Taigi, sąrašas veikia kaip skaidrumo priemonė, kuria siekiama įspėti perkančiąsias organizacijas, kad sutartis su šiuo tiekėju gali būti vykdoma netinkamai.

Freepik nuotr.

Ar pasitaiko bandymų apeiti nepatikimų tiekėjų vardą turinčioms įmonėms taikomus suvaržymus?

Įmonė, jau turinti nepatikimos tiekėjos vardą, gali bandyti bėgti nuo padarinių, įsteigdama naują vadinamąją „fenikso“ įmonę. Tokia nauja įmonė dažniausiai perima nepatikimos tiekėjos turtą, vykdo tokią pačią veiklą, turi bendrų akcininkų ar vadovų, perima darbuotojus, registruojama tuo pačiu adresu, dirba su tais pačiais klientais. Todėl perkančiosioms organizacijoms svarbu ne tik patikrinti Nepatikimų tiekėjų sąrašą, bet ir jų savininkų naujai įsteigtas įmones, reikalauti iš jų paaiškinimų. Jei nustatoma, kad įmonė įsteigta siekiant išvengti pašalinimo, nekeičiant veiklos principų ar nepašalinant ankstesnių trūkumų, vertinimas būna griežtas – „fenikso“ įmonė šalinama iš pirkimų.

Ar gali įmonė, turinti nepatikimos tiekėjos vardą, reabilituotis? Kaip tai veikia praktiškai?

Nepatikimų tiekėjų sąrašas nėra skirtas bausti. Jo tikslas – užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos atsakingai ir kad sutartys nebūtų patikėtos tiems, kurie jau įrodė esantys nepatikimi. Todėl įstatymuose numatyta ir vadinamoji „apsivalymo“ procedūra. Ji suteikia galimybę įmonėms parodyti, kad klaidos jau ištaisytos ir ateityje nepasikartos.

Adobestock nuotr.

Į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta įmonė gali dalyvauti viešajame pirkime, tačiau pirkimo organizatorius negali jos aklai pašalinti iš pirkimo vien dėl jos buvimo šiame sąraše. Visų pirma pirkimo organizatorius turi įsitikinti, ar įmonė ėmėsi pokyčių ir atliko reikiamus veiksmus patikimumui atgauti. Kad būtini pokyčiai jau įvyko, patvirtina tam tikri veiksmai. Pirmiausia, padarytos žalos atlyginimas (įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisti nuostoliai turi būti sumokėti), nes pasitikėjimo atkūrimo kelyje labai svarbu parodyti, kad įmonė prisiima atsakomybę. Antra, labai reikšmingas yra bendradarbiavimas. Taigi, įmonė neturi slėpti pažeidimų ar bandyti sumenkinti problemų, o priešingai – aktyviai padėti aiškintis, kodėl taip nutiko, teikti dokumentus, atlikti vidinį tyrimą. Trečia, o gal net svarbiausia, – pritaikytos prevencinės priemonės. Tai gali būti naujų vadovų paskyrimas, vidinės kontrolės procedūrų taikymas, darbuotojų mokymai, nepriklausomi auditai. Kitaip tariant, įmonė turi parodyti, jog iš esmės pakeitė savo veiklą ir padarė viską, kad tokios klaidos ateityje nepasikartotų.

Ne mažiau svarbus ir pats Nepatikimų tiekėjų sąraše esančios įmonės požiūris. „Apsivalymas“ nėra vien dokumentų rinkinys ar formalumas. Tai kultūrinis pokytis įmonėje. Jei tiekėjas tik dokumentuose deklaruoja pokyčius, bet realybėje niekas nesikeičia, tokios pastangos nebus laikomos pakankamomis – perkančiosios organizacijos vertina realius veiksmus ir įrodymus, o ne gražius pažadus.

Teismų praktika rodo, kad kiekvienas nepatikimo tiekėjo dalyvavimo viešajame pirkime atvejis vertinamas individualiai. Net jei viena perkančioji organizacija pripažįsta, kad tiekėjo taikytos „apsivalymo“ priemonės pakankamos, kita perkančioji organizacija gali turėti kitokią nuomonę. Taigi, kiekvieną kartą tiekėjas turi įrodyti, kad tikrai pasitaisė. Kita vertus, tai suteikia ir galimybę: sąžiningai bei nuosekliai dirbanti įmonė turi realų šansą grįžti į viešųjų pirkimų rinką net ir po didelių pažeidimų.

Freepik nuotr.

Ar nusimato pokyčių viešuosiuose pirkimuose veikiančiai perspėjimo apie nepatikimus tiekėjus sistemai?

Ši sistema, kaip ir bet kuri kita, nėra nekintanti. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius sunkumus, verslo ir ekonomikos realijas, galimi pakeitimai. Vienas iš jų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama mažinti administracinę naštą bei supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras tiek jose dalyvaujančioms įmonėms, tiek ir perkančiosioms organizacijoms. Kaip jau minėjau, numatoma įpareigoti perkančiąsias organizacijas pirkimo sutartyse aiškiai apibrėžti esminius sutarties sąlygų pažeidimus, dėl kurių tiekėjas būtų įtraukiamas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Be to, siūloma trumpinti tiekėjų buvimo Nepatikimų tiekėjų sąraše laikotarpį nuo trejų iki dvejų metų. Taip pat numatyta keisti procedūras, siekiant užtikrinti tiekėjų teises, – planuojama, kad perkančioji organizacija priimtų atskirą sprendimą dėl informacijos apie netinkamą sutarties vykdymą skelbimo.

Ką patartumėte viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms, kad jos nepatektų į šį sąrašą?

Visų pirma, rekomenduočiau labai atidžiai skaityti sutartis ir suprasti, kurios jų sąlygos yra esminės. Antra, svarbu nuolat komunikuoti su užsakovu: jei kyla problemų, geriau apie jas pasakyti iš anksto, o ne laukti, kol jos taps kritinės. Trečia, jokiu būdu negalima ignoruoti užsakovo pastabų: trūkumai turi būti taisomi iš esmės, o ne tik užmaskuojami. Ketvirta, reikėtų vengti bandymų apeiti įstatymą – tokia taktika tik dar labiau pakenktų įmonės reputacijai. Ir galiausiai – jei jau taip nutiko, kad patekote į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neverta nusiminti ar bandyti slėptis. Geriau sąžiningai imtis „apsivalymo“ veiksmų, kad kuo sparčiau būtų atkurtas pasitikėjimas įmone.